Lapkričio 21–22 dienomis Kaune vyksiantis 15-asis Lietuvos skvošo čempionatas žada intriguojančias kovas, kuriose susitiks patyrę šalies lyderiai ir vis drąsiau į jų gretas besiveržiantys naujokai.
Tarp didžiausių intrigų – nuosekliai šalies čempiono titulo siekiantis Jonas Narbutas ir antrą kartą čempiono titulą ginsiantis lietuvių kilmės žaidėjas iš Vokietijos Diyanas Schneideris. Moterų skvošo grupė šiemet rekordinė, laukiamos ne tik kovos dėl titulo, bet ir skirtingų skvošo kartų akistata. Klausimas, ar Gertrūda Kudirkaitė pakartos trijų iš eilės titulų rekordą, ar Rūta Grigaitienė iškovos ketvirtąjį auksą ir taps tituluočiausia Lietuvos moterų skvošo čempione?
Šių metų pirmenybės vyks ypatingu metu, kai skvošas rengiasi istoriniam debiutui 2028 metų Los Andželo olimpinėse žaidynėse. Lietuvoje ši sporto šaka šiemet sulaukė svarbaus pripažinimo – Lietuvos skvošo asociacija tapo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos nare. Olimpinio debiuto belaukiant Lietuvos skvošo bendruomenė išsiaiškinti, kas šiemet vertas stipriausio šalies žaidėjo ir žaidėjos vardo.
Čempionatai auga kartu su skvošo bendruomene
Per penkiolika metų Lietuvos skvošo čempionatai gerokai pasikeitė. Pirmosios pirmenybės surengtos 2011 metų lapkritį Vilniuje. Iš pradžių varžėsi tik vyrai, o atskira moterų grupė atsirado tik 2013 metais. Dalyvių skaičius nuolat augo: 2015 m. – 56 sportininkai, 2019 m. – 64, 2022 m. – 108, o 2023 m. – 121 sportininkas. Nuo 2024 m. čempionatai persikėlė į Kauną, kur įsikūręs didžiausias 5 aikštelių skvošo kortų centras Lietuvoje. Ryškėja didesnis moterų susidomėjimas skvošu, o 2026 m. čempionate moterų grupėje prognozuojamas rekordinis žaidėjų skaičius. Šalia ilgamečių entuziastų atsiranda vis daugiau jaunimo, gebančio konkuruoti su suaugusiaisiais. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 19 skvošo kortų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Druskininkuose, o skvošą žaidžia apie kelis tūkstančius žmonių. Nors ši sporto šaka pagal žaidėjų skaičių dar negali lygintis su populiariausiomis rakečių sporto šakomis, jos bendruomenė aktyvi: vyksta nacionaliniai čempionatai, reitinginiai turnyrai, jaunimo ir veteranų varžybos, o šalies sportininkai dalyvauja Europos ir tarptautinėse pirmenybėse.
Devyni titulai ir viena ilgiausių priešpriešų Lietuvos skvošo istorijoje
Devynis kartus Lietuvos čempionu tapęs Mantas Kočiūnas iki šiol išlieka tituluočiausiu šalies skvošininku. Jo dominavimas prasidėjo 2011 metais, kai buvo surengtas pirmasis Lietuvos skvošo čempionatas. M. Kočiūnas laimėjo penkis pirmuosius čempionatus iš eilės, o per savo karjerą stipriausioje vyrų grupėje iškovojo net 13 medalių: devynis aukso, tris sidabro ir vieną bronzos. Neatsiejama šios istorijos dalis – jo konkurencija su Martynu Pempe. Net devyniuose Lietuvos čempionatuose šie sportininkai pasidalijo pirmąją ir antrąją vietas. Septynis kartus aukščiau finišavo M. Kočiūnas, du kartus – M. Pempė. M. Pempė 2016 metais nutraukė M. Kočiūno titulų seriją, finale jį įveikęs rezultatu 3:1. Vienas iš ilgiausių mačų įvyko 2022 m., kuomet M. Kočiūno ir M. Pempės finalas truko beveik 55 minutes ir rezultatu 3:2 (11-7, 8-11, 9-11, 14-12, 11-7) laimėjo Mantas. 2023 metų jų tarpusavio finaluose nugalėtojui vėl prireikė visų 45 minučių penkių geimų ir rezultatu 3:2 (9-11, 11-8, 11-7, 12-14, 11-6) nugalėjo Martynas.
„Sunkiausias buvo pats pirmasis čempionatas. Pusfinalyje atsilikau 0:2 geimais, trečiajame rezultatas buvo 7:10. Po susidūrimo su varžovu viskas priklausė nuo teisėjo sprendimo: „no let“ – ir turnyras man baigtas, „let“ – ir dar turiu šansą kabintis. Teisėjas nusprendė – „let“. Laimėjau geimą 12:10, paskui dar du, o visa kita jau istorija“, – prisimena devyniskart Lietuvos čempionas Mantas Kočiūnas. „Tačiau svarbiausias man buvo paskutinis iškovotas titulas. Tąkart mane stebėjo sūnus. Jaudinausi ne dėl to, kaip sužaisiu, o dėl noro kartu su juo nusifotografuoti ant apdovanojimų pakylos, pasipuošus aukso medaliu. Tokios akimirkos išlieka ilgam“, – pasakoja M. Kočiūnas.
Penkeri metai vis arčiau aukso
Jonas Narbutas 2021 ir 2022 metais liko ketvirtas, 2023-iaisiais iškovojo bronzą, o pastaruosius dvejus metus – 2024 ir 2025-aisiais – pasipuošė sidabro medaliais. Pernai Lietuvos čempionato finale J. Narbutas susitiko su lietuvių kilmės sportininku iš Pietų Afrikos Respublikos Diyanu Schnideriu, kuris šventė pergalę ir pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu. Šiemet J. Narbutas jau tapo Lietuvos veteranų čempionu, o spalį Hamburge vykusiame tarptautiniame „GermanMasters 2026“ turnyre iškovojo bronzos medalį. Jonas ir Diyan žada susitikti dėl titulo ir šių metų čempionate.
Aštuoniolikmetė čempionė sieks pakartoti istorinį rekordą
Moterų varžybose daugiausia dėmesio pastaruoju metu sulaukia Gertrūda Kudirkaitė. 2024 metais ji pirmą kartą tapo Lietuvos moterų čempione, o pernai, būdama vos 17 metų. Jaunoji sportininkė taip pat yra triskart Lietuvos jaunimo čempionė. G.Kudirkaitės rezultatai išsiskiria ne tik dėl jos amžiaus. Per palyginti trumpą laiką ji sugebėjo pereiti iš jaunimo varžybų į suaugusiųjų skvošą ir tapti viena pajėgiausių šalies žaidėjų. Tačiau norint trečią kartą iš eilės tapti Lietuvos čempione, jai teks pakartoti pasiekimą, kuris šalies moterų skvošo istorijoje užfiksuotas tik kartą. Pirmoji Lietuvos moterų čempionė Rita Paškevičiūtė tris kartus iš eilės triumfavo 2013–2015 metais. Vėliau moterų varžybose išryškėjo Rūtos Grigaitienės ir Erikos Rimšaitės konkurencija. 2018–2023 metų čempionatuose, išskyrus 2020-uosius, kai varžybos nevyko dėl pandemijos, visus penkis titulus pasidalijo šios dvi sportininkės. R. Grigaitienė, kaip ir R. Paškevičiūtė, yra triskart šalies čempionė, o E. Rimšaitė titulą iškovojo du kartus.
Tarp ilgiausiai Lietuvos čempionatuose dalyvaujančių žaidėjų ir Inesa Daugintaitė. Ji startavo dar pirmajame moterų čempionate 2013 metais ir užėmė ketvirtąją vietą, 2014-aisiais iškovojo bronzą, o po pertraukos 2023 ir 2024 metais vėl pateko tarp trijų stipriausiųjų. Pernai I. Daugintaitė pasiekė finalą, kuriame nusileido G. Kudirkaitei, ir iškovojo sidabrą.
Olimpinis pripažinimas ir didžiausias iššūkis – infrastruktūra
2028 metų Los Andželo olimpinėse žaidynėse skvošas pirmą kartą istorijoje bus įtrauktas į olimpinių varžybų programą. Po daugelį metų trukusių pastangų ši sporto šaka sulaukė olimpinio pripažinimo. Lietuvos sportininkų dalyvavimas artėjančiame olimpiniame turnyre kol kas mažai tikėtinas, tačiau olimpinis statusas atveria naujų galimybių sporto šakos plėtrai. 2026-ieji tapo svarbiais metais ir Lietuvos skvošo asociacijai. Kovo 6 dieną ji buvo priimta į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK), o balandžio 28 dieną tapo Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) nare. Asociacija taip pat priklauso Europos ir Pasaulio skvošo federacijoms. Lietuvos skvošo asociacijos prezidentas Laurynas Minkus sako, kad pastarųjų metų darbas jau duoda apčiuopiamų rezultatų.
„Pastarieji metai Lietuvos skvošo asociacijos valdybai buvo kupini iššūkių ir gausaus savanoriško darbo, tačiau jau matome rezultatus. Radome rėmėjų, kurie palaiko šią sporto šaką, gavome nedidelį, bet labai svarbų valstybės finansavimą fiziniam aktyvumui ir jaunimo meistriškumui ugdyti. Daugėja profesionalių trenerių. Vis daugiau žmonių ateina išbandyti skvošo ir, kas labiausiai džiugina, pasilieka žaisti. Ilgainiui jie įsilieja į bendruomenę, pradeda dalyvauti turnyruose. Šiuo metu labiausiai trūksta infrastruktūros – daugiau kortų Vilniuje ir Šiauliuose. Labai norėtųsi, kad bent po vieną skvošo aikštelę atsirastų ir kituose Lietuvos regionuose. Esu įsitikinęs, kad tuomet šią sporto šaką atrastų dar daugiau žmonių“, – teigia L. Minkus.
Kas taps naujaisiais Lietuvos čempionais?
15-asis Lietuvos skvošo čempionatas vyks lapkričio 21–22 dienomis Kaune, „Balcia PADEL HUB“ sporto komplekse. Finalinės kovos numatytos sekmadienį, lapkričio 22 d., nuo 14.00 val. Žiūrovams įėjimas nemokamas, tačiau dėl riboto matomumo, vietų skaičius ribotas. Negalintieji atvykti varžybas galės stebėti tiesiogiai internetu. Čempionatą organizuoja Lietuvos skvošo asociacija.
