Kauno implantologijos klinikos gydytoja odontologė Algimantė Lošytė-Jančė ir gydytojas odontologas-implantologas Andrius Jonaitis atkreipia dėmesį, kad trumpėjantys, skilinėjantys priekiniai dantys ar dažniau iškrintančios plombos ne visada rodo tik estetinę problemą. Norint pasiekti ilgalaikį rezultatą, dažnai būtina pradėti ne nuo priekinių dantų restauracijos, o nuo visos kramtymo sistemos įvertinimo.
Priekinių dantų dilimą ar skilinėjimą gali lemti įvairūs veiksniai: dantų griežimas (bruksizmas), rūgščių poveikis, pakitęs sąkandis ar prarasti/nudilę krūminiai dantys. Odontologė A. Lošytė-Jančė pabrėžia, kad „pacientai dažniausiai pirmiausia sunerimsta dėl to, ką pamato veidrodyje“, tačiau tai, kas atrodo kaip estetinis trūkumas, gydytojui gali būti ženklas „į situaciją reikia pažvelgti plačiau“.
Bruksizmas, pasireiškiantis tiek miegant, tiek būdraujant, ilgainiui gali lemti dantų paviršių nudilimą, pažeisti jų kraštus ir restauracijas. Kita dažna priežastis – rūgščių poveikis dantų emaliui, susijęs su dažnu rūgščių gėrimų vartojimu, refliuksu ar kitomis sveikatos būklėmis. Kai rūgščių poveikis papildo mechaninę apkrovą, dantų audiniai gali dėvėtis sparčiau.
Galinių dantų netekimo įtaka priekiniams dantims
Galinių dantų netekimas ar stiprus jų nudilimas keičia sąkandį ir kramtymo krūvio pasiskirstymą. Dėl to priekiniams dantims tenka didesnė apkrova, jie gali greičiau dilti, skilinėti ar tapti paslankūs. Gydytojas A. Jonaitis aiškina, kad „kai atkuriame tik priekinius dantis, bet nepašaliname per didelės apkrovos priežasties, restauracijos gali vėl skilti ar būti kitaip pažeistos“. Jei krūminių dantų atrama sumažėja, gali keistis visos kramtymo sistemos veikimas, o tai ypač svarbu pacientams, turintiems periodonto ligų požymių.
Kodėl vien priekinių dantų estetinis atkūrimas nepakankamas?
Nors šiuolaikinė odontologija leidžia atkurti dantų formą įvairiais būdais, net kruopščiai atliktas estetinis darbas negarantuoja ilgalaikio rezultato, jei išlieka pažeidimus sukelianti priežastis. Gydytoja A. Lošytė-Jančė akcentuoja, kad „galime estetiškai ir funkcionaliai atkurti nudilusius ar suskilinėjusius priekinius dantis. Tačiau jeigu neatkursime krūminių dantų funkcijos ir krūvis, kuris turėtų tekti jiems, liks priekinių dantų srityje, ilgalaikio rezultato nepasieksime“.
Kompleksinio gydymo plano sudarymas
Pirmasis žingsnis – išsamus pokalbis ir burnos būklės įvertinimas, įtraukiant paciento lūkesčius, bendrą sveikatos būklę ir įpročius. Jei priekinių dantų pažeidimai susiję su galinių dantų netekimu ar pakitusiu sąkandžiu, sudaromas kompleksinis gydymo planas, kurio metu gali būti derinama implantologija, protezavimas, ortodontija. Pasak gydytojo A. Jonaičio, svarbu iš anksto numatyti būsimų dantų formą, padėtį ir sąkandžio aukštį, galbūt naudojant diagnostinį modeliavimą.
Sudėtingesniais atvejais svarbus komandinis darbas, kai restauracinės odontologijos, protezavimo, ortodontijos ir implantologijos specialistai bendradarbiauja, kad įvertintų skirtingus problemos aspektus ir sudarytų nuoseklų gydymo planą. „Man svarbiausia, kad pacientas gautų jam tinkamiausią gydymą, o ne tai, kad viską atlikčiau pati. Kiekvienas specialistas turi dirbti savo srityje, o komandinis darbas – tarnauti paciento naudai“, – teigia A. Lošytė-Jančė.
Kada verta kreiptis į odontologą?
Gydytojai rekomenduoja kreiptis pastebėjus, kad priekiniai dantys trumpėja, jų kraštai tampa nelygūs, atsiranda įskilimų, padidėja jautrumas arba pradeda skilti plombos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į ryte jaučiamą kramtomųjų raumenų įtampą, žandikaulio nuovargį ar galvos skausmą, kurie gali signalizuoti padidėjusią kramtomųjų raumenų apkrovą. Ankstyvas įvertinimas leidžia nustatyti galimas priežastis, išsaugoti natūralius danties audinius ir išvengti didesnių pažeidimų.
