Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai susitiko su Europos Audito Rūmų vadovybe aptarti ES ateities prioritetus

Praėjusią savaitę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) taryba ir nariai susitiko su Europos Audito Rūmų (EAR) prezidentu Tony Murphy bei nare Laima Liucija Andrikiene. Vilniuje vykusiame susitikime buvo aptarti Europos Sąjungos ateities prioritetai, finansiniai instrumentai bei regionų galimybės.

Artėjant deryboms dėl 2028–2034 m. ES biudžeto, KPPAR pabrėžė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. svarbą. Šis vaidmuo suteikia unikalią galimybę užtikrinti, kad naujajame biudžete būtų tinkamai atstovaujami mažesnių valstybių, pasienio regionų bei pramonės interesai. Siekiant, kad verslo atstovų pasiūlymai būtų išgirsti ir panaudoti sprendimų priėmime, KPPAR 2027 m. organizuos tarptautinį forumą diskusijoms apie regionų ekonominį potencialą ir verslo konkurencingumą.

Susitikime taip pat iškelta nuolatinių geopolitinių grėsmių ir prekybos srautų sutrikdymų įtaka Rytų Europos šalių ekonomikai, investiciniam patrauklumui bei regionų stabilumui. Pabrėžtas ES Pasienio pakto svarbumas, akcentuojant ne tik fizinį saugumą, bet ir tikslinį ekonominį atsparumą. Verslui svarbu suprasti būsimas finansavimo kryptis, lėšų skyrimo tikslingumą ir tikimasi paprastesnių taisyklių bei galimybių modernizuoti gamybą, užtikrinant atsparumą ir konkurencingumą.

Aptartas griežtėjantis ES verslo reguliavimas, kuris didina įmonių sąnaudas ir mažina konkurencingumą tarptautinėse rinkose, lyginant su valstybėmis, turinčiomis mažesnę reguliacinę naštą. Pabrėžta būtinybė išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamų tikslų, biurokratijos ir verslo konkurencingumo ES reguliavimo politikoje.

KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius susitikime akcentavo, kad skiriant ES lėšas būtina atsižvelgti į pasienio regionų verslo ir turizmo sektoriaus patiriamą spaudimą. Finansavimo mechanizmuose siūloma numatyti priemones turizmo grėsmių minimizavimui, kultūros ir istorinio paveldo atstatymo bei pritaikymo turizmui finansavimą, siekiant išsaugoti identitetą ir skatinti vietos ekonomiką.

Dalyviai pabrėžė, kad formuojant naująsias ES ekonomikos konkurencingumo skatinimo priemones turi būti vertinamas mažesnių valstybių ir jų pramoninių regionų indėlis. Kauno regiono verslo pasiūlymai turėtų rasti kelią į nacionalinę Lietuvos derybinę poziciją, ypač regioninių projektų, tokių kaip atsinaujinančios energetikos objektai, forma.

Siekiant įtraukti regionus į nacionalinių ir regioninių partnerystės planų rengimą, pabrėžtas poreikis atsižvelgti į ES išorės sienų regionų specifinius poreikius, aktyvinti tarptautinį bendradarbiavimą, jungti universitetų mokslą, verslo investicijas ir ES finansinius instrumentus technologiniam atsparumui stiprinti.

Susitikime taip pat aptartas mokslo ir studijų tinkamas finansinių resursų paskirstymas specialistų rengimui ir pramonės inovacijų politikai įgyvendinti.

EAR prezidentas T. Murphy akcentavo perėjimą prie rezultatais grindžiamo ES finansavimo ir pabrėžė, kad patikima bei skaidri kontrolė verslui naudinga, užtikrinant taisyklių stabilumą ir sąžiningą konkurenciją. EAR ataskaitose taip pat pastebimas perteklinės biurokratijos neigiamas poveikis ES ekonominiam konkurencingumui.

EAR narė L. L. Andrikienė pristatė ypatingos svarbos žaliavų temą, įvardinant litį, nikelį, varį ir retųjų žemių elementus kaip skaitmeninės infrastruktūros, baterijų, vėjo jėgainių bei gynybos pramonės pagrindą. Nepaisant ES Ypatingos svarbos žaliavų akto ambicingų tikslų, auditas rodo, kad importo diversifikavimas dar nedavė apčiuopiamų rezultatų, o gamybos ir perdirbimo projektai susiduria su kliūtimis. Didelis pagrindinių žaliavų tiekėjų (Kinija, Turkija, Čilė) dominavimas kelia susirūpinimą ir reikalauja skubių sprendimų.

Kauno regiono įmonės, turinčios stiprią inžinerinę ir apdirbamąją pramonę, aukšto lygio universitetus, logistikos mazgus ir žiedinės ekonomikos iniciatyvas, gali aktyviai prisidėti prie sprendimų kūrimo, ypač gaminant baterijų komponentus, perdirbant elektronikos atliekas ir tiriant pažaniąsias medžiagas.

Šis susitikimas su Europos Audito Rūmais parodo, kad dialogas yra būtinas ne tik su sprendimus formuojančiomis, bet ir su jų įgyvendinimą kontroliuojančiomis institucijomis.