Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir JAV gynybos technologijų bendrovės „Mach Industries“ prezidentas Nathanas Dilleris rugsėjo 23 dieną pasirašė bendrą deklaraciją, kuria siekiama sudaryti sąlygas bendrovei įsteigti padalinį Lietuvoje ir čia plėtoti dronų bei kitų pažangių gynybos sistemų gamybą.
Deklaracija dar negarantuoja gamyklos statybų
Pasirašytas dokumentas nėra galutinis sprendimas Lietuvoje statyti gamyklą. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, deklaracija sukuria pagrindą toliau nagrinėti, kaip Lietuva ir „Mach Industries“ galėtų kartu plėtoti gamybos pajėgumus.
Kol kas nepaskelbta nei galima investicijų suma, nei padalinio vieta, planuojamų darbo vietų skaičius ar projekto įgyvendinimo terminas.
Iniciatyva siejama su trimis tikslais: Lietuvos gynybos pramonės stiprinimu, glaudesne transatlantine partneryste su JAV ir ilgalaike parama Ukrainai. Ministerijos vertinimu, bendrovės padalinys suteiktų Lietuvai galimybę tapti svarbia JAV gynybos technologijų gamybos ir tiekimo grandinės Europoje dalimi.
Lietuvoje siektų gaminti Ukrainoje išbandytas sistemas
R. Kaunas teigė, kad „Mach Industries“ plėtoja dronų, žvalgybos, stebėjimo ir informacijos rinkimo pajėgumus. Anot ministro, Lietuvoje būtų siekiama gaminti sistemas, kurios jau išbandytos Ukrainoje realiomis karo sąlygomis.
Lietuvos pranašumais ministras įvardijo geografinę padėtį, artumą Ukrainai ir narystę NATO bei Europos Sąjungoje. KAM nurodė, kad ateityje Lietuvoje pagamintos sistemos galėtų padėti stiprinti Ukrainos gynybą, jeigu jos atitiktų šalies poreikius ir būtų įvykdytos būtinos sąlygos.
„Mach Industries“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Ethanas Thorntonas pabrėžė, kad patikimam atgrasymui reikia ne tik pažangių technologijų, bet ir gebėjimo jas gaminti dideliu mastu. Jo teigimu, deklaracija leis vertinti galimybes kartu sukurti tokius pajėgumus ir stiprinti viso NATO gynybos pramonės bazę.
Bendrovė Lietuva domisi ne pirmą kartą. Dar 2025 metų birželį Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbė, kad „Mach Industries“ šalį svarsto kaip savo plėtros Europoje bazę ir galimą gamyklos vietą. Tuo metu pristatytame jos produktų portfelyje buvo vertikalaus kilimo ir tūpimo koviniai orlaiviai „Viper“, didelio aukščio sklandytuvai, jutiklių ir elektronikos platformos, varikliai bei modulinė elektronika dronams ir raketoms.
Ministras ryšius mezgė ir su kitomis JAV bendrovėmis
Per rugsėjo 20–26 dienomis vykstantį oficialų vizitą JAV R. Kaunas taip pat susitiko su JAV bendrovių „Northrop Grumman“, „Lockheed Martin“, „Palantir“ ir „Epirus Inc.“ atstovais. „Epirus Inc.“ ministras pakvietė 2027 metais Lietuvoje pristatyti mikrobangų technologija pagrįstus kovos su dronais sprendimus.
KAM teigimu, „Lockheed Martin“ ir „Northrop Grumman“ jau mezga ryšius su Lietuvos bendrovėmis, o šalies tikslas – paversti šį bendradarbiavimą ilgalaike pramonine integracija. Vizito darbotvarkėje taip pat numatyti susitikimai su JAV gynybos politikos pareigūnu Elbridge’u Colby ir JAV senatoriais Patty Murray bei Rogeriu F. Wickeriu.
Ministerijos duomenimis, per trejus ankstesnius metus Lietuva iš JAV įsigijo maždaug 2 mlrd. eurų vertės ginkluotės ir karinės įrangos ir tapo didžiausia JAV gynybos produkcijos pirkėja Baltijos šalyse. Tarp įsigyjamų sistemų yra prieštankinės raketos „Javelin“, šarvuotieji visureigiai JLTV, sraigtasparniai „Black Hawk“, raketinės artilerijos sistemos HIMARS ir oro gynybos sistemoms NASAMS skirtos raketos AMRAAM.
