Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, kokybiško ryšio plėtra regionuose priklauso ne tik nuo operatorių pastangų. Savivaldybių sprendimai teritorijų planavimo, infrastruktūros prieigos ir leidimų išdavimo srityse gali ženkliai paspartinti investicijas ir pagerinti ryšio paslaugų prieinamumą gyventojams bei verslui.
Apie tai RRT komanda diskutavo su Molėtų rajono savivaldybės vadovais, pristatydama atliktą savivaldybės fiksuotojo ir mobiliojo ryšio infrastruktūros analizę bei galimus tolesnius sprendimus.
„Spartus ir patikimas interneto ryšys šiandien yra tokia pati svarbi infrastruktūra kaip keliai, elektra ar vandentiekis. Regionuose vien operatorių investicijų ne visada pakanka, todėl svarbu ieškoti sprendimų, kurie leistų kuo efektyviau panaudoti jau sukurtą infrastruktūrą. Kartu tai svarbu ir valstybės atsparumui – skirtingos ryšio technologijos mažina priklausomybę nuo vieno tinklo ir padeda išlaikyti ryšio galimybes sutrikimų ar ekstremaliųjų situacijų metu “, – teigia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Didelis „paskutinės mylios“ potencialas
RRT atlikta analizė rodo, kad šviesolaidiniu ryšiu šiuo metu gali naudotis tik apie 15 proc. Molėtų rajono savivaldybės namų ūkių, o ne mažesnė nei 100 Mb/s duomenų perdavimo sparta mobiliuoju ryšiu pasiekia apie 69 proc. namų ūkių.
Analizė atskleidė didelį „paskutinės mylios“ potencialą. Daugiau kaip 4 tūkst. būstų yra nutolusių iki 500 metrų nuo esamo šviesolaidžio tinklo, maždaug pusė jų – iki 250 metrų, o dešimtadalis – vos iki 100 metrų. Sudarius sąlygas šias patalpas prijungti, itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis galėtų padidėti nuo maždaug 15 iki 50 proc. namų ūkių.
„Šviesolaidis – ilgalaikė infrastruktūra, galinti užtikrinti stabilų didelės spartos ryšį šiandien ir atliepti augantį duomenų poreikį ateityje. Tai atveria daugiau galimybių gyventojams, verslui ir viešosioms paslaugoms, kartu stiprina savivaldybės skaitmeninį atsparumą. Molėtų atveju daug kur nereikėtų kurti tinklo nuo nulio – svarbiausia įveikti paskutinius vos kelis šimtus metrų iki gyventojo ar verslo“, – teigia J. Šovienė.
Potencialo yra ir mobiliojo ryšio srityje. Šiuo metu trijų mobiliojo ryšio operatorių bazinės stotys Molėtų rajone veikia 39 unikaliose vietose. Iki 2028 m. pabaigos operatoriai turės užtikrinti bent 100 Mb/s spartą 95 proc. gyvenamųjų patalpų nustatytose baltosiose zonose, todėl mobiliojo ryšio infrastruktūrą reikės plėsti. RRT modeliavimas rodo, kad Molėtų rajone tam galėtų prireikti iki 30 papildomų bazinių stočių.
Vien operatorių investicijų ne visada pakanka
Molėtų rajone ryšio infrastruktūros plėtrą apsunkina mažas gyventojų tankis, didelė mažose gyvenvietėse gyvenančių žmonių dalis ir didesni atstumai tarp namų ūkių. Tai didina tinklų plėtros sąnaudas, todėl kai kuriose teritorijose investicijos operatoriams komerciškai sunkiau atsiperka. RRT vertinimu, tokiais atvejais ypač svarbus savivaldybės, gyventojų ir operatorių bendradarbiavimas.
Ką gali padaryti savivaldybės
RRT siūlo savivaldybėms aktyviau įsitraukti planuojant ryšio infrastruktūros plėtrą. Mobiliojo ryšio atveju savivaldybės gali teritorijų planavimo dokumentuose sudaryti galimybes reikalingai infrastruktūrai, suteikti prieigą prie savivaldybės žemės, pastatų stogų ir kitos bazinėms stotims tinkamos infrastruktūros bei spartinti savivaldybės kompetencijai priklausančias projektų derinimo ir leidimų išdavimo procedūras.
Plėtojant fiksuotąjį ryšį, savivaldybės gali sudaryti galimybes ryšio linijas tiesti savivaldybei priklausančių kelių juostose, o rekonstruojant gatves ir šaligatvius iš anksto įrengti infrastruktūrą būsimoms ryšio linijoms. RRT taip pat siūlo kartu su operatoriais identifikuoti teritorijas, kuriose kokybiško ryšio trūksta labiausiai, derinti savivaldybės infrastruktūros projektus su operatorių plėtros planais ir svarstyti finansines paskatas gyventojams ir verslams, pageidaujantiems prisijungti prie šviesolaidinio tinklo.
Molėtų patirtis – modelis kitoms savivaldybėms
Molėtų rajono savivaldybės analizė yra RRT vykdomo fiksuotojo ir mobiliojo ryšio plėtros skatinimo pilotinio projekto dalis. Jo metu RRT analizuoja esamą tinklų išvystymą, modeliuoja galimus infrastruktūros plėtros scenarijus ir kartu su savivaldybėmis ieško konkrečių priemonių, kurios galėtų paskatinti ryšio plėtrą.
„Molėtų rajonas – pirmoji savivaldybė, kurioje praktiškai išbandome šį ryšio plėtros modelį. Norime parodyti, kad ryšio problemas galima spręsti labai konkrečiai – nuo duomenimis pagrįsto problemų žemėlapio iki sprendimų dėl mobiliojo ryšio infrastruktūros, šviesolaidžio „paskutinės mylios“ ir savivaldybės infrastruktūros panaudojimo“, – sako J. Šovienė.
RRT Molėtų savivaldybėje išbandytą modelį planuoja taikyti ir kitose Lietuvos savivaldybėse. Tam pasitarnaus ir šiemet RRT parengtas savivaldybių elektroninių ryšių plėtros indeksas, skirtas ne tik palyginti savivaldybių situaciją, bet ir parodyti, kur ryšio plėtra atsilieka, kokios to priežastys ir kokių veiksmų reikėtų imtis mažinant skaitmeninę atskirtį.
