Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas spalio 20 dieną pareiškė, kad 2027 metų valstybės biudžete be platesnių politinių diskusijų viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Mastrichto deficito ribą yra „nusikaltimas“, o patį projektą pavadino tragedija.
Gentvilas mato milijardu eurų per dideles išlaidas
Politiko vertinimu, biudžeto projekte numatyta maždaug milijardu eurų per daug išlaidų, nors beveik nekalbama apie taupymą ir kovą su šešėline ekonomika. E. Gentvilas teigė galėjęs suprasti 3,1 proc. deficitą, tačiau ne planuojamus 3,8–3,9 proc.
„Politinėje kultūroje visada buvo įprasta didelės diskusijos, kaip čia pataupant pinigų, kaip neperžengti formalių rėmų“, – Seime žurnalistams sakė parlamentaras. Pasak jo, šį kartą iš premjero ir Prezidentūros pasigirdo pritarimo signalai, nors opozicija norėtų platesnės diskusijos.
E. Gentvilas taip pat kritikavo planus prie mažesnio nei 3 proc. deficito grįžti tik rengiant 2029 metų biudžetą. Tokį kelią jis vadino valstybės ateities „pravalgymu“ ir „ištratinimu“. Jo teigimu, dabartinė valdžia skolinsis ir didins valstybės įsiskolinimą, o mokesčius einamosioms išlaidoms padengti veikiausiai turės kelti jau kita Vyriausybė.
Sysas ragina sustabdyti deficito augimą
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas suabejojo, ar Lietuva artimiausiais metais sugrįš prie 3 proc. deficito, tačiau pabrėžė, kad jo augimą būtina sustabdyti.
A. Sysas pažymėjo, kad šią ribą jau yra peržengusios daugiau kaip dešimt Europos Sąjungos valstybių. Jo nuomone, dėl fiskalinių apribojimų būtų galima tartis su Europos Komisija, ypač formuojant naują ES finansinę perspektyvą.
Komiteto pirmininkas prognozavo, kad parlamentarai pateiks dešimtis pasiūlymų dėl papildomų išlaidų. Vis dėlto jis pripažino, jog biudžetas negalės jų visų finansuoti. Galutinis projekto variantas paaiškės po svarstymų Seimo komitetuose.
Prezidentūra 3,8 proc. deficitą laiko pagrįstu
Vyriausybė 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektui pritarė spalio 16 dieną ir perdavė jį svarstyti Seimui. Projekte numatoma, kad 2027 metais valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Nepritaikius 1,5 proc. BVP europinės išlygos kariniams įsigijimams, deficitas siektų 4,8 proc.
2028 metais deficitas turėtų išaugti iki 4,6 proc. BVP, o be karinių išlaidų išlygos sudarytų 4,7 proc. Valstybės skola tuo metu padidėtų iki 50,7 proc. BVP.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius atsakė, kad 3,8 proc. deficitas pagrįstas šalies saugumo ir gyventojų pajamų poreikiais. Tačiau, jo teigimu, 2029 metais būtina sugrįžti žemiau 3 proc. ribos. Kad Finansų ministerijos tais metais projektuojamas 3,9 proc. deficitas būtų sumažintas iki Mastrichto ribos, reikėtų 0,9 proc. BVP vertės priemonių – geriau surinkti mokesčius, mažinti šešėlinę ekonomiką ir biurokratijos išlaidas.
Finansų ministras Taurimas Valys projektą vadina atsakingu balansu, leidžiančiu kartu stiprinti gynybą, sparčiau už infliaciją didinti gyventojų pajamas ir išlaikyti ekonomikos augimo potencialą.
2027 metų valstybės biudžeto pajamos planuojamos 22,2 mlrd. eurų – 5,2 proc. didesnės negu 2026 metais. Išlaidos turėtų siekti 27,9 mlrd. eurų ir augti 1,3 proc. Krašto apsaugos ministerijai kartu su Gynybos fondu numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Iš šios sumos 896,4 mln. eurų sudarytų Gynybos fondo lėšos, o vadinamojo Šeimos paketo priemonėms būtų skirta 150 mln. eurų.
Finansų ministerija nurodo pavedusi ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms asignavimus sumažinti 0,5 proc. Taip ketinama sutaupyti apie 90 mln. eurų, o geresnis mokesčių administravimas turėtų papildomai duoti 197 mln. eurų pajamų.
