Lietuvai 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, vasarį sezoninio laiko keitimo atsisakymą ketinama aptarti neformaliame ES transporto ministrų susitikime, o birželio pabaigoje surengti balsavimą, pranešė susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.
Klausimas grįžta į ES darbotvarkę
Sezoninio laikrodžių sukiojimo atsisakymas jau įtrauktas į siūlomą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę. Galutiniam jos variantui dar reikės Seimo pritarimo.
Pasak L. Paškevičiaus, svarbiausias pradinis Lietuvos tikslas buvo sugrąžinti užstrigusį klausimą į ES darbotvarkę, nes nemažai valstybių narių anksčiau nenorėjo jo svarstyti. Viceministro teigimu, šiuo metu nebėra tokio pasipriešinimo, kuris trukdytų klausimą įtraukti į Lietuvos pirmininkavimo programą.
Lietuvos atstovai dėl iniciatyvos kalbėjosi su Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos ir Šiaurės Europos šalių ministrais, taip pat su Europos Parlamento nariais. 2026 metų birželį susisiekimo ministras Juras Taminskas Liuksemburge atskirai tarėsi su Prancūzijos ir Švedijos transporto ministrais. Anksčiau jis buvo kreipęsis ir į Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos bei Švedijos ministrus.
Susisiekimo ministerija spalio 19 dieną oficialiai patvirtino, kad Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, sieks atgaivinti diskusijas dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo.
Prieš vasarį numatomą ministrų diskusiją laukiama Europos Komisijos poveikio studijos. Naujausiais L. Paškevičiaus duomenimis, jos rezultatai turėtų būti paskelbti tą patį mėnesį. Studijoje, į kurią bus įtraukta ir Lietuva, numatyta įvertinti galimą reformos poveikį ekonomikai, gyventojų sveikatai, žemės ūkiui ir kitoms sritims.
Valstybės nesutaria, kurį laiką palikti
ES šalys iki šiol nėra suderinusios bendros pozicijos. Jos nesutaria ne tik dėl pačios reformos, bet ir dėl to, kurį laiką reikėtų pasirinkti visam laikui – vasaros ar standartinį, dažnai vadinamą žiemos laiku.
L. Paškevičiaus teigimu, Pietų Europos valstybės labiau linkusios rinktis nuolatinį vasaros laiką, nes taip vakarais ilgiau būtų šviesu. Šiaurės šalims, ypač Suomijai, toks pasirinkimas keltų daugiau sunkumų: žiemą natūralios šviesos ten ir taip nedaug, o palikus vasaros laiką rytai būtų dar tamsesni.
Lietuva pirmiausia siekia panaikinti patį sezoninį laikrodžių sukiojimą, nepriklausomai nuo to, kuris nuolatinis laikas galiausiai būtų pasirinktas. Viceministras nurodė, kad apklausose dauguma Lietuvos gyventojų pirmenybę teikia vasaros laikui.
2018 metų Europos Komisijos viešojoje konsultacijoje dalyvavo apie 4,6 mln. žmonių, o 84 proc. respondentų pasisakė už sezoninio laikrodžių sukiojimo nutraukimą.
ES sprendimas įstrigo po Parlamento balsavimo
Europos Komisija pasiūlymą nutraukti sezoninį laiko keitimą pateikė 2018 metų rugsėjo 12 dieną, palikdama kiekvienai valstybei narei teisę pasirinkti nuolatinį standartinį laiką.
Europos Parlamentas savo poziciją priėmė 2019 metų kovo 26 dieną. Už pasiūlymą balsavo 410 europarlamentarų, prieš – 192, o 51 susilaikė. Parlamentas tuomet siūlė laikrodžių sukiojimą baigti 2021 metais.
Procesas įstrigo ES Taryboje, kurioje valstybės narės iki šiol nėra patvirtinusios bendros pozicijos. Jai priimti reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, o dėl galutinio teisės akto dar turėtų susitarti Taryba ir Europos Parlamentas.
Kol galutinis sprendimas nepriimtas, lieka galioti dabartinė tvarka: vasaros laikas ES įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, o prie standartinio laiko grįžtama paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje laikrodžiai viena valanda atgal buvo pasukti naktį iš 2026 metų spalio 24-osios į 25-ąją. Šis laikas galios iki paskutinio 2027 metų kovo sekmadienio.
Jeigu per Lietuvos pirmininkavimą susitarimo pasiekti nepavyktų, Lietuva ketina perduoti klausimą toliau svarstyti Graikijai, kuri ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų liepą–gruodį.
