JAV prezidentui Donaldui Trumpui spalio 19-ąją pareiškus, kad Rusija su Ukraina „elgėsi normaliai“ ir „nedaug ką darė“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė per Rusijos drono smūgį žuvusios 14 mėnesių Angelinos nuotrauką. „The New York Times“ šį sutapimą pateikė kaip ryškų atotrūkį tarp D. Trumpo karo vertinimo ir ukrainiečių kasdienės patirties.
Per smūgį Charkivo srityje žuvo šeši žmonės
Rusijos dronas tą pačią spalio 19 dieną smogė šeimų pilnam parkui Naujojoje Vodolahoje, gyvenvietėje Ukrainos rytinėje Charkivo srityje. Žuvo šeši žmonės, tarp jų – trys vaikai.
Viena aukų buvo vaikiškame vežimėlyje buvusi 14 mėnesių Angelina. Jos motina vėliau mirė ligoninėje. Netrukus po atakos V. Zelenskis paskelbė mergaitės nuotrauką.
D. Trumpas kartais apgailestauja dėl kare prarandamų gyvybių ir savo politiką aiškina siekiu užbaigti karą bei išvengti naujų aukų. Tačiau tą dieną jis taip pat pareiškė, kad JAV daug davė Ukrainai, o ši esą „nedavė nieko“.
Tai smarkiai skiriasi nuo ankstesnio JAV prezidento Joe Bideno administracijos pozicijos: Ukrainos gynyba tuomet buvo pristatoma kaip platesnės demokratinio pasaulio kovos už laisvę dalis.
„The New York Times“ priminė, kad D. Trumpas yra nepagrįstai kaltinęs V. Zelenskį pradėjus karą ir užsiminęs, jog Ukrainos prezidentas nori tęsti kovas, kad praturtėtų.
Paramos mažinimą ukrainiečiai vertina kaip moralinę išdavystę
„The New York Times“ vertinimu, D. Trumpui 99 proc. sumažinus JAV pagalbą Ukrainai, sudarius rusiško dyzelino sandorį ir pristabdžius naujas sankcijas, daugelis ukrainiečių pasijuto moraliai išduoti. Plataus masto Rusijos karas tuo metu tęsėsi beveik penkerius metus.
Spalio 9 dieną D. Trumpas paskelbė susitaręs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl daugiau kaip 300 tūkst. tonų rusiško dyzelino tiekimo iš karto ir dar 500 tūkst. tonų lapkritį. Vėliau numatyta tiekti 1 mln. ir papildomus 3 mln. tonų. JAV Iždo departamentas leido tokiems kroviniams netaikyti sankcijų iki 2027 metų balandžio.
Spalio 16-ąją D. Trumpas, motyvuodamas JAV nacionaliniu interesu, pristabdė ir pagrindinių respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo parengto naujo sankcijų įstatymo priemonių taikymą. Europos Komisija šį sprendimą pavadino apgailėtinu ir silpninančiu spaudimą Rusijai.
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis seržantas ir žurnalistas Pavlo Kazarinas teigė, kad D. Trumpas naikina JAV reputacinį kapitalą, kurį ankstesnės administracijos dešimtmečius kaupė remdamos demokratiją, laisvę ir sąjungininkus.
Pasak P. Kazarino, JAV prezidentas nesupranta, kad Rusijos tikslas yra sunaikinti Ukrainą kaip tautą. Todėl ukrainiečiams karas nėra dviejų nesutariančių vadovų konfliktas, kurį galima užbaigti paprastu susitarimu, o kova už išlikimą.
Atotrūkį dar labiau padidino D. Trumpo pasiuntinio Steve’o Witkoffo spalio 21 dienos vizitas Sankt Peterburge, Rusijoje. Padėkojęs už 74 metų amerikiečio Stepheno Hubbardo paleidimą, pasiuntinys pavadino V. Putiną „humanistu“.
JAV buvo pripažinusios, kad S. Hubbardas Rusijoje laikytas neteisėtai. Jo teisininkai neigė Rusijos pareikštus kaltinimus dėl samdinystės.
Kyjivas priėmė paliaubų siūlymus, o Maskva jų nesilaikė
Kyjivas sutiko su JAV pasiūlytais smurto mažinimo variantais – nuo visiško ugnies nutraukimo iki ribotų susitarimų dėl kovų sausumoje, ore ir jūroje bei smūgių energetikos objektams. Maskva esminiams pasiūlymams nepritarė arba jų nesilaikė.
Europos Komisija nurodė, kad Rusija sulaužė energetines paliaubas ir atmetė susitarimą dėl Juodosios jūros.
Jungtinės Tautos spalio 9 dieną konstatavo, kad Rusijos atakos pasiekė „naują siaubingą lygį“: vien per tuometę savaitę Ukrainoje žuvo daugiau kaip 100 civilių, o mažiausiai 429 buvo sužeisti.
Ukrainos karinės žvalgybos spalio mėnesio vertinimu, Rusija turėjo iki 700 balistinių raketų, kelis tūkstančius įvairių sparnuotųjų raketų ir apie 6200 smogiamųjų dronų operacinį rezervą. Šios atsargos siejamos su rengiamais žiemos smūgiais ir siekiu išsekinti Ukrainos oro gynybą.
„The New York Times“ pažymėjo, kad Bučoje užfiksuoti Rusijos kariuomenės žiaurumai, Iziume rastos masinės kapavietės ir Chersone bei kitose išlaisvintose vietovėse aptiktos kankinimų patalpos ukrainiečiams rodo, jog kapituliacija taikos neatneštų.
Muskas apkaltino Ukrainą, tačiau Kyjivas jo teiginį atmetė
Technologijų bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas spalio 24 dieną apkaltino Ukrainos kariuomenę pažeidus civilinės palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ naudojimo sąlygas. Jo teigimu, sistema buvo pasitelkiama puolamiesiems dronų smūgiams, o „SpaceX“ ankstesnę savaitę uždarė tai leidusią „spragą“.
E. Muskas pabrėžė, kad „Starlink“ yra civilinė sistema. Kartu jis tvirtino, kad karinės „Starshield“ sistemos naudojimą kontroliuoja JAV vyriausybė, o ne „SpaceX“. Pasak verslininko, visiškai išjungus „Starlink“ Ukrainos fronto linija iškart žlugtų.
Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara spalio 24-ąją paskelbė, kad „Starlink“ ir „Starshield“ ryšys vėl stabiliai veikia įrangai judant didesniu kaip 400 km per valandą greičiu. Daugiau kaip savaitę taikyti apribojimai buvo sutrikdę dronų, logistikos ir ryšio operacijas fronte.
Vėliausias oficialus Ukrainos atsakas prieštarauja E. Musko kaltinimui. Prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas teigė, kad komercinių „Starlink“ terminalų greitis Ukrainoje nuo 2026 metų žiemos ribojamas iki 70–90 km per valandą, o Rusijos teritorijoje jie neveikia. Todėl, pasak jo, šių terminalų fiziškai neįmanoma naudoti vidutinio ar didelio nuotolio smūgiams Rusijos gilumoje.
