Ūkininkams, investuojantiems savo lėšas į pasėlius, juos tręšiant ir saugant nuo kenkėjų bei ligų, užaugintą derlių svarbu parduoti kuo brangiau. Žemės ūkio ekspertai pabrėžia, kad ūkininkavimas yra verslas, kuriam būtina tinkama strategija, o jos dalis – pardavimų planas, neatsiejamas nuo derliaus kainų fiksavimo.
Kol vieni ūkininkai derlių parduos pagal tą dieną galiojančią grūdų kainą, kiti jau yra užfiksavę kainas kitam, 2027 metų derliui.
„Linas Agro“ Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas teigia, kad tinkamai parinkta pardavimų strategija gali padidinti ūkio pajamas, tačiau pabrėžia, kad universalaus modelio nėra – būtina priimti individualius sprendimus.
„Kas vienam apsimoka, kitam gali duoti visiškai priešingą rezultatą: tai galima pasakyti ir apie derliaus kainų fiksavimą. Tačiau atspirties taškas, nuo kurio verta formuoti pardavimų strategiją, yra tas pats. Ūkininkas žino, kiek ir kam išleido pinigų: kiek kainavo laukų apdirbimas, trąšos, augalų apsaugos produktai. Galų gale, ūkiai remiasi daugiamete sąnaudų ir investicijų statistika, pagal kurią galima numatyti, kokios sąnaudos tikėtinos ateityje iki derliaus nuėmimo. Pridėjus galimą rinkos paklaidą, galima apskaičiuoti, kiek reikėtų mažiausiai uždirbti pajamų“, – sako J. Eimontas.
Vieno užfiksavimo gali nepakakti
Apskaičiavus ūkio sąnaudas ir įvertinus minimalias pajamas, kitas žingsnis, pasak eksperto, turėtų būti naudmenų kainų stebėjimas ir jų fiksavimas. Lietuvą veikia pasaulinės grūdų rinkos tendencijos, todėl kainos gali keistis itin sparčiai.
„Žemės ūkis – verslas, o ne loterija, tad strategija čia – būtina. Vienkartinis grūdų, kito derliaus kainos užfiksavimas yra tarsi žaidimas su sėkme: arba pavyks pataikyti, arba ne. Per visą laikotarpį – nuo grūdų derliaus pardavimo iki derliaus pristatymo į supirkimo punktą – kainos gali pasikeisti daugybę kartų, tiek aukštyn, tiek žemyn. Todėl norint pasiekti teisingiausią vidutinę derliaus kainą, verta išskaidyti riziką ir derliaus kainas fiksuoti daugiau nei kartą – nefiksuoti kainų iškart visai sutarčiai“, – aiškina J. Eimontas.
Agroverslo bendrovės „Linas Agro“ užsakymu atliktas Baltijos šalių ūkininkų tyrimas rodo, kad Lietuvos ūkininkai noriai naudojasi galimybe užfiksuoti derliaus kainas. Bent kartais jas fiksuoja 74 proc. apklaustų ūkininkų Lietuvoje. Iš jų nuolat tai daro beveik kas trečias (29 proc.) ūkininkas. Dažniausiai ūkininkai užfiksuoja iki ketvirtadalio derliaus (24 proc.) arba beveik pusės derliaus (30 proc.) kainas.
Tos pačios apklausos rezultatai atskleidžia, kad šalies ūkininkai derliaus kainas dažniausiai – 30 proc. respondentų – fiksuoja du kartus per sezoną. Kas ketvirtas (24 proc.) apklaustas ūkininkas tai daro triskart.
Paklaustas, kada geriausia atlikti derliaus kainų fiksavimą, „Linas Agro“ atstovas pataria nelaukti, kol bus nukultas derlius. „Dar gajus įsitikinimas, kad kol derlius neatsidūrė sandėliuose, tol negalima jo parduoti. Ši situacija gali būti aktualesnė auginantiems rapsus, nes jie – jautresni orų permainoms ir kataklizmams. Tuo metu žieminiai kviečiai – išankstiniuose pardavimuose dominuojanti kultūra, turinti mažiausią iššalimų riziką. Todėl neretas rapsų auginimo sąnaudas pasidengia pajamomis iš kitų kultūrų.“
Atsako, ar verta kainas fiksuoti dabar
Svarstantieji, kaip fiksuoti žemės ūkio naudmenų kainas, vienas pagrindinių indikatorių yra MATIF biržos kainos. Remiantis „Linas Agro“ stebėjimais, gruodžio mėnesį MATIF kainos gerokai viršijo 200 Eur už toną kviečių ribą ir ši tendencija laikosi jau ne pirmą mėnesį.
Pasak J. Eimonto, dabartinės MATIF kainos yra pakankamai patrauklios, todėl ūkininkams verta jau dabar apsvarstyti būsimo derliaus kainos fiksavimą.
„Aukštas MATIF kainas palaiko įtempta situacija Juodosios jūros regione: vidutiniškai kasmet į pasaulį iš čia iškeliauja apie 60–80 mln. tonų grūdų. Tai – įspūdingas kiekis, kurį karo veiksmai apribojo iki vos kelių milijonų tonų per mėnesį: prognozuojama, kad rugsėjį didžiausia regiono eksportuotoja Rusija sugebėjo eksportuoti vos milijoną tonų kviečių. Kaip bebūtų, žmonės valgyti nenustojo, paklausa – vis dar didelė, o apribota pasiūla atitinkamai didina kainas visame pasaulyje“, – aiškina ekspertas.
Jis priduria, kad šiuo metu nėra jokių priežasčių, dėl ko pastebimai sumažėtų MATIF kainos. Pasak grūdų rinkos žinovo, aktyvūs karo veiksmai Ukrainos ir Rusijos jūrų uostuose bei įtampa tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Irano atveria galimybių langą ūkininkams.
„Atliepti didelę pasaulinę paklausą ir atrasti naujus eksporto kanalus Rusijai – be galo sudėtinga. Tai bandoma daryti per Baltijos jūros uostus, tačiau eksporto kiekiai – toli nuo įprastų. Be to, nepanašu, kad artimiausiu metu įvyks progresas derybose tarp JAV ir Irano, o tai taip pat išlaikys spaudimą MATIF kainoms augti.
Žinoma, galima laukti dar didesnio kainų augimo, tačiau kainos dėl geopolitinių ir kitų priežasčių gali lygiai taip pat kristi. Vis dėlto, ūkininkams verta ramiai apskaičiuoti, kokia kaina jiems leistų jaustis komfortabiliai, ir tik tuomet priimti sprendimą dėl būsimo derliaus kainų fiksavimo“, – pataria „Linas Agro“ Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas.
Ūkininkų nuomonės tyrimą „Linas Agro“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo beveik 1000 ūkininkų: 500 Lietuvoje, 300 Latvijoje ir 200 Estijoje, auginančių grūdines kultūras.
Apie AB „Linas Agro“
AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, valdanti 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrinanti visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB „Akola group“.
