Atėjus rudeniui, sodininkai dažnai suskumba į rankas imti sekatorių, norėdami sutvarkyti gėlynus. Tačiau dekoratyvinio apželdinimo specialistė Gitana Jančarienė pataria neskubėti ir apgalvotai ruošti gėlynus žiemai, nes kai kurie augalai gali puošti sodą ir šaltuoju metų laiku.
Apie tai, kada iš tiesų reikėtų pradėti ruošti gėlyną žiemai, kuo ypatingas rudens metas rožėms, hortenzijoms ir dekoratyvinėms smilgoms, ir kada darbai duoda geriausių rezultatų darant mažiau, pasakoja Kauno technologijų mokymo centro (Kauno PMC) Vilkijos skyriaus dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo profesijos mokytoja Gitana Jančarienė.
Kada verta pradėti ruošti gėlynus žiemai?
Augalai gyvena savo ritmu, todėl rudenį nereikėtų skubėti šalinti antžeminės augalų dalies. Kol lapai dar žaliuoja, vyksta maisto medžiagų kaupimo procesas, augalas ruošiasi šaltajam sezonui. Trumpėjančios dienos ir vėstančios naktys jam signalizuoja artėjančią žiemą, todėl maistinės medžiagos keliauja iš lapų į šaknyną.
Pažeistus, nudžiūvusius ar nedekoratyvius lapus pašalinti galima, tačiau gražiai gelstantys ar raustantys augalai gali iki vėlyvo rudens puošti gėlyną ir suteikti jam ypatingo žavesio.
Ruduo taip pat yra idealus metas pradėti ruoštis ateinančiam šiltajam sezonui. Su mokiniais analizuojama esama sklypo teritorija, vertinamos augimo sąlygos, skirstomos erdvės į funkcines zonas, svarstomos idėjos ir ieškoma artimesnių širdžiai gėlynų ar stilių. Taip žiemą neskubant išgryninamos idėjos, parenkami tinkamiausi augalai, paruošiamas gėlyno ir sklypo planas, o pavasarį belieka viską įgyvendinti.
Trys svarbiausi rudens darbai gėlynui
Jei sodininkas turi vos vieną kitą valandą savaitgalį gėlynui sutvarkyti, pirmiausia patariama išravėti piktžoles ir papurenti žemę. Antras darbas – pašalinti nedekoratyvius ar ant žemės nugulusius lapus. Jei žiedynai linksta ir gula ant žemės, sudarydami netvarkingo gėlyno vaizdą, juos taip pat reikėtų pašalinti.
Trečias darbas – sutvarkyti gėlyno kraštus. Jei nėra bortelių, verta atnaujinti ribą tarp gėlyno ir vejos, suteikiant jai aiškią ir gražią liniją. Tai svarbu, nes žiemą ne visada žemę padengia sniegas.
Nereikėtų pamiršti ir vejos – nupjauta ji suteikia tvarkos visai aplinkai ir išryškina gėlynų kontūrus. Prieš žiemą vejos nereikėtų palikti per aukštos, nes po sniegu sugulusi žolė didina iššutimo riziką.
Ar viską sutvarkyti „iki galo“ reiškia geriausią paruošimą žiemai?
Tikrai ne. Tvarkingas gėlynas žiemą nebūtinai turi atrodyti kaip plynas laukas. Kaip vasarą džiaugiamės dekoratyviais augalais, taip ir rudenį galime pasirūpinti, kad gėlynas būtų gražus ir žiemą.
Gražų peizažą suformuos vertikaliai išliekantys augalų stiebai, dekoratyvūs žiedynai, lapai ir sėkladėžės. Mokiniams visada patariama palikti žiemai augalus, kurių stiebai išlieka statūs, o žiedynai, lapai ar sėkladėžės – dekoratyvūs. Taip sukursite tikrą žiemos gėlyną, o kiemo vaizdas netaps nuobodus ir nevirs lygia plokštuma.
Žiemą gėlynas gali būti dinamiškas, banguojantis ir šnaranti. Jame matyti įvairių atspalvių – nuo tamsių, beveik juodų iki pilkų, rusvų ir rudų. Nors ryškių vasariškų spalvų žiemą mažiau, tačiau subtilūs žiemiškų atspalvių niuansai sukuria nuostabų, magišką peizažą. Tokiame gėlyne netrūksta gyvybės, jį aplanko sėklų ir uogų ieškantys paukščiai.
Rožės: pagrindinė taisyklė rudeniui
Rožėmis rūpintis reikia, bet svarbu nepersistengti. Pagrindinė taisyklė – žinoti auginamos veislės atsparumą šalčiui ir neskubėti dengti. Vadovautis reikėtų oro sąlygomis ir prognozėmis. Kol laikosi šilti orai ar pasitaiko tik trumpalaikių nedidelių šalnų, rožių dengti nereikia, tačiau dengimo medžiagas verta pasiruošti iš anksto.
Jautresnių rožių krūmo pagrindą ir skiepijimo vietą prieš žiemą verta apsaugoti purių, gerai vandenį praleidžiančių žemių kauburėliu. Nusistovėjus šalčiams, prireikus papildomai dengiama eglišakėmis ar orui pralaidžia žiemine agrotekstile. Sandariai apvynioti polietileno plėvele nerekomenduojama, nes po ja gali kauptis drėgmė, o saulėtomis dienomis augalas gali perkaisti.
Šalčiui atsparios rožių veislės, pavyzdžiui, daugelis raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa) hibridų bei tam tikros parko rožės, tokios kaip ‘Hansaland’, ‘Pink Grootendorst’ ar ‘Therese Bugnet’, dažnai kuo puikiausiai žiemoja be jokios papildomos dangos. Tačiau vien bendras pavadinimas „parko rožė“ dar nereiškia, kad augalo nereikės saugoti, nes viskas priklauso nuo konkrečios veislės kilmės.
Jautresnių vijoklinių rožių ūglius galima atsargiai nuimti nuo atramų ir palaipsniui prilenkti, kol jie dar lankstūs, o uždengti vėliau, nusistovėjus šalčiams. Visų krūminių rožių prilenkti nereikia. Svarbu, kad žiemojimo vietoje nesikauptų vanduo, o danga būtų vėdinama.
Miskantai ir dekoratyvinės smilgos: palikti ar nukirpti?
Miskantai (Miscanthus) dažnai išlieka dekoratyvūs visą žiemą – stambios jų šluotelės ir lapai gėlynui suteikia aukščio bei struktūros, todėl sekatorių reikėtų pasiimti tik pavasarį, prieš atželiant naujiems ūgliams. Taip pat gražiai žiemą atrodo smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis × acutiflora) ‘Karl Foerster’, kurio statūs stiebai ir žiedynai itin ilgai išlaiko savo formą.
Ne visi smilginiai augalai išlieka dekoratyvūs visą žiemą. Kai kurios soruolės, apimtos šalnų, nuruduoja, pasišiaušia ir susivelia. Tokius augalus rekomenduojama nukirpti.
Hortenzijos: dažniausios rudens klaidos
Viena dažniausių klaidų – genėti hortenzijas nežinant jų rūšies. Šluotelinės ir šviesiosios hortenzijos žiedynus formuoja ant tais pačiais metais išaugusių ūglių, todėl pagrindinį genėjimą geriausia palikti pavasariui. Tuomet, atsižvelgiant į veislę ir norimą krūmo formą, galima reguliuoti jo aukštį.
Didžialapės ir ąžuolalapės hortenzijos žiedinius pumpurus kitų metų žydėjimui paprastai suformuoja dar iš rudens. Trumpinant jų šakas tokiu metu, galima nukirpti ir šiuos pumpurus, taigi, kitą vasarą žiedų bus mažiau arba jų visai nesulauksime.
Daugelis sodininkų jau suprato, kad hortenzijų žiedynai yra dekoratyvūs ir žiemą, todėl jų nebėra skubama šalinti. Nukirpti verta tik ant žemės nusvirusius žiedynus ant silpnų šakelių, nes storesnis sniego sluoksnis savo svoriu gali negražiai išlaužti visą šakelę.
Hortenzijų žiedynai sėkmingai pritaikomi ir floristikos pamokose, kur su mokiniais naudojami tiek šviežiai skinti, tiek sudžiovinti kompozicijoms kurti.
Daugiamečiai augalai: levandos, šalavijai ir kiti
Jei levandų (Lavandula angustifolia) ir šalavijų (Salvia) kereliai neperaugę, jie gražiai atrodo ir žiemą. Natūralią gamtą mėgstantis sodininkas tokius augalus gėlyne tikrai palieka.
Taip pat gražiai žiemą atrodo šilokai (Sedum) ir juozažolės (Hyssopus officinalis). Pastarosios – tai trys augalai viename: prieskonis, vaistažolė ir gėlė. Praėjusią žiemą jos puikiai išsilaikė, liko vertikalios net gausiai apsnigtos.
Bendra taisyklė paprasta: jeigu augalas rudenį atrodo dekoratyviai ir nėra peraugęs, jį verta palikti šaltajam sezonui. Taip sukursite nuostabų žiemišką sodybos peizažą.
Daugiamečiai augalai, tokie kaip levandos, per kelerius metus gali peraugti, išretėti, sumedėti. Kad kereliai išliktų kompaktiški, juos reikia reguliariai genėti – geriausiai po žydėjimo, vasaros pabaigoje, patrumpinant žiedus su žaliojo prieauglio dalimi. Nerekomenduojama kirpti iki belapės sumedėjusios dalies, nes pavasarį iš jos sunkiai atželia. Labai senus, stipriai sumedėjusius ir išretėjusius kerus paprasčiau pakeisti jaunais.
Kaip dažnai reikėtų atnaujinti gėlyną?
Nėra tokio gėlyno, kurį suformavus galima pamiršti – augalams reikia nuolatinės priežiūros. Gražiausias gėlynas paprastai būna trečiaisiais–ketvirtaisiais metais. Pasodinti augalai dar maži, tačiau per kelerius metus jie išauga, uždengia tuščias vietas ir atskleidžia savo grožį.
Vėliau želdiniai pradeda peraugti. Maždaug šeštaisiais metais jau gali tekti juos atnaujinti – iškasti ir padalyti kerelius, kai kuriuos augalus pakeisti naujais.
Mitas apie gėlynų ruošimą žiemai
Prieš imant sekatorių, verta keliskart pagalvoti, ar tikrai augalą reikia nukirpti. Kai kurie augalai, anot specialistės, patys gražiausi būtent rudenį ir žiemą: šilokai, rykštėtosios soros (Panicum virgatum), sibiriniai vilkdalgiai, miskantai, hortenzijos, juozažolės, ežiuolės (Echinacea), liatriai (Liatris).
Nukirpti augalai padovanoja tikrą žiemos gėlę – pasipuošia šerkšnu, sniego kepurėlėmis ar pakibusiais lietaus bei rūko lašeliais. Gėlynai šaltuoju metų laiku sukuria nuostabų, nuolat besikeičiantį peizažą: sausuoju paros metu džiugina švelniomis rudeniškomis spalvomis, lietingu oru tampa tamsesni ir sužiba lietaus lašais, o žiemą stebina vaizdais su šerkšnu ar saulėje blizgančiais ledo apkaustais. Toks želdynas net ir žiemą kviečia išeiti į lauką pasigėrėti gamtos grožiu.
Kartais pati gamta pasiūlo praktišką sprendimą. Jei gėlynas pasodintas pamiškėje, netoli krūmynų ar medyno, galima apgalvotai išnaudoti pačios gamtos teikiamus privalumus. Pučiant vėjui, lapai nuo medžių ir krūmų patys sukrenta tiesiai į želdyną, atlikdami natūralaus mulčio funkciją. Grėbimo darbų lieka minimaliai – tai, kas nukrenta ant vejos, galima sugrėbti ir grąžinti atgal į gėlyną.
Pavasarį tokį gėlyną (pavyzdžiui, sibirinių vilkdalgių ir rykštėtųjų sorų plotą) pakanka tiesiog nupjauti, o lapus ir augalų liekanas galima palikti. Taip gėlynas natūraliai užsimulčiuoja, o pavasarį pradėjus dygti augalams, vietos piktžolėms beveik nebelieka.
Rudeniniais lapais galima ne tik mulčiuoti, bet ir pagražinti aplinką. Mokymo centro parke iš sugriebtų lapų suformuojamos linijos, sudarančios dekoratyvų ornamentą, ir paliekamos. Net pasnigus galima matyti išraiškingą raštą.
Svogūnėlių sodinimas
Narcizams ir krokams pasodinti liko nedaug laiko – pasodinti svogūnai turi suspėti išleisti šakneles ir įsitvirtinti. Rugsėjį juos sodinti pats laikas, o spalį jau reikėtų sekti savaitės orų prognozes.
Su tulpėmis skubėti nereikia. Geriau palaukti vėsesnių orų, kad svogūnėliai neišleistų lapelių. Geriausia jas sodinti, kai dieną laikosi 5–10 °C šilumos.
Kiti dekoratyviniai augalai, kuriuos dar galima sodinti rudenį
Jei labai norisi, dar galima sodinti viendienes, melsves, astilbes, snapučius. Tačiau verta nepamiršti, kad ir jų šaknims prireiks laiko įsitvirtinti.
Šiuo metu rekomenduojama rinktis augalus vazonėliuose. Jų šaknynas jau būna susiformavęs ir įsitvirtinęs, todėl augalui lengviau pasiruošti žiemai. Sodinant reikėtų atsargiai atlaisvinti šaknis, nes vazonėlyje jos dažnai būna susispaudusios ir įgavusios sukimosi kryptį, dėl ko vėliau augalas gali sunkiau augti.
Apibendrinimas
Rudenį gėlyne svarbiausia ne kiek spėsime padaryti, o ką nuspręsime palikti. Kartais gražiam gėlynui reikia ne daugiau darbo, o daugiau pastabumo. Jis neturi būti nepriekaištingai sutvarkytas, kad būtų gražus. Kai kuriuos augalus verta palikti šalnoms, sniegui, šerkšnui ir vėjui. Tuomet žiemą turėsime ne tuščią, nukirptą plotą, o gyvą, besikeičiantį peizažą. Sekatorių visada spėsime pasiimti pavasarį.
