Kibernetiniai sukčiai keičia taktiką: apgaulingus laiškus ir kenksmingas nuorodas papildo balso klastotėmis bei dirbtinio intelekto kuriamu apsimetinėjimu, o vis daugiau atakų pradeda ne pačioje organizacijoje, bet per jos tiekėjus, partnerius ar naudojamas skaitmenines paslaugas.
Vienas pažeidžiamumas atveria kelią į kelių klientų sistemas
Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ verslo klientų vadovas Vaidas Dominauskas prognozuoja, kad įmonių tarpusavio skaitmeninės priklausomybės artimiausiais metais taps vienu didžiausių verslo kibernetinio saugumo iššūkių.
Viena įmonė gali būti priklausoma nuo dešimčių platformų, tiekėjų ir partnerių, todėl vien savo infrastruktūros apsaugoti nebepakanka. Nusikaltėliai gali atakuoti programinės įrangos kūrėją, debesijos paslaugų teikėją ar IT priežiūros partnerį ir per vieną pažeidžiamumą patekti į kelių klientų sistemas.
Tai patvirtina ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra ENISA. Jos 2026 metų grėsmių apžvalga, paskelbta rugsėjo 22 dieną, apima incidentus ir įvykius, stebėtus nuo 2025 metų sausio 1-osios iki gruodžio 31-osios. Agentūra nurodė, kad atakos prieš tiekimo grandines ir trečiąsias šalis paprastai sukelia didelio masto arba didelio poveikio incidentus.
ENISA duomenimis, 73 proc. atakuotų organizacijų buvo esminiai arba svarbūs subjektai pagal Europos Sąjungos TIS 2 kibernetinio saugumo direktyvos klasifikaciją. Verslo paslaugų ir transporto sektoriams teko po 8 proc. agentūros nagrinėtų incidentų, gamybai – 7 proc., o finansų ir bankininkystės sektoriui – 6 procentai.
Dirbtinis intelektas padeda įtikinamiau apsimesti vadovais
Socialinė inžinerija, kai žmonėmis manipuliuojama piktnaudžiaujant jų pasitikėjimu, tebėra dažnai naudojama atakų priemonė. ENISA nustatė, kad dirbtinio intelekto modeliai vis dažniau pasitelkiami nusikalstamoms operacijoms palengvinti.
DI leidžia sukčiams rengti įtikinamesnius laiškus, klastoti balsą ir atkartoti konkretaus žmogaus bendravimo stilių. Taip galima apsimesti įmonės vadovu, darbuotoju arba patikimu verslo partneriu ir prašyti atlikti finansinę operaciją ar suteikti prieigą prie sistemų.
V. Dominauskas įmonėms rekomenduoja nustatyti aiškią nestandartinių prašymų tikrinimo tvarką. Jei prašoma skubiai pervesti pinigus ar atlikti kitą finansinę operaciją, ją inicijuojančio asmens tapatybė turėtų būti papildomai patvirtinta kitu ryšio kanalu.
Bazinėmis apsaugos priemonėmis taip pat laikomos daugiafaktorė autentifikacija, reguliari paskyrų ir suteiktų prieigų peržiūra bei neįprastų prisijungimų stebėsena. Tai ypač svarbu debesijos paslaugose ir „Microsoft 365“ darbo programų aplinkoje.
Įmonės turi įvertinti ir partnerių pasirengimą
Organizacijoms siūloma patikrinti, kokias prieigas turi trečiosios šalys, kokios platformos ir duomenų mainų kanalai naudojami bei ar tiekėjai yra pasirengę incidentams. Įmonė taip pat turėtų žinoti, kiek laiko galėtų tęsti veiklą sutrikus kritinio partnerio paslaugoms.
Lietuvoje kibernetinio saugumo subjektai privalo nuolat vertinti santykius su tiesioginiais tiekėjais ir įsitikinti, kad šie turi incidentų valdymo planus, reikiamus sertifikatus bei įsipareigoja bendradarbiauti įvykus incidentui.
Lietuvos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodo, kad Kibernetinio saugumo įstatymas gali netiesiogiai paveikti ir tiekimo grandinėje veikiančias įmones. Net jei jos pačios nėra tiesiogiai reguliuojamos, saugumo reikalavimus joms gali kelti klientai, kuriems tokia pareiga nustatyta įstatymu.
Incidento žalą lemia ne vien pavogtų duomenų kiekis. Elektroninei parduotuvei net kelių valandų sutrikimas gali reikšti prarastus pardavimus, gamintojui – sustojusią gamybos liniją, o logistikos įmonei – sutrikusius pristatymus. V. Dominausko teigimu, organizacijos atsparumą geriau parodo gebėjimas tęsti veiklą ir greitai atkurti svarbiausias paslaugas, o ne vien užkardytų atakų skaičius.
