Energetikos ministras Lukas Savickas antradienį Seimui pateikė svarstyti Vandenilio įstatymo projektą ir susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos (ES) direktyva. Naujuoju reguliavimu pirmą kartą Lietuvoje nustatomos vandenilio sektoriaus veiklos taisyklės, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas kurtis vandenilio rinkai, mažinti iškastinio kuro naudojimą pramonėje ir integruoti Lietuvą į būsimą Europos vandenilio rinką.
„Šio įstatymo tikslas yra padėti teisinius pagrindus vandenilio sektoriui Lietuvoje. Jis sudarys sąlygas saugiai vystyti vandenilio infrastruktūrą, skatinti žaliojo vandenilio gamybą, pramonės dekarbonizaciją ir Lietuvos integraciją į būsimą Europos vandenilio rinką. Šiuo metu jau įgyvendinami realūs projektai Vilniuje ir Klaipėdoje, planuojamos investicijos Panevėžyje. Tai aiškiai rodo, kad šis įstatymų paketas reikalingas šiandien“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
Šiuo metu vandenilio, kaip energetikos sektoriaus dalies, reguliavimo neturime. Potencialiems investuotojams svarbu aiškumas kokiomis sąlygomis jie galės gaminti, transportuoti ir parduoti vandenilį, prisijungti prie tinklų ir naudotis jų paslaugomis.
Nustatomos aiškios rinkos veikimo taisyklės
Įstatymu reglamentuojama vandenilio gamyba, perdavimas, skirstymas, saugojimas, tiekimas ir prekyba, nustatomos veiklos licencijavimo, infrastruktūros plėtros ir techninės saugos sąlygos. Vandenilio sektoriaus priežiūrą vykdys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Vandenilio infrastruktūros plėtra bus planuojama dešimčiai metų į priekį, vertinant galimybes pritaikyti ir esamus gamtinių dujų tinklus. Numatoma, kad vandenilio infrastruktūros sąnaudas padengs jos naudotojai – jų nebus galima perkelti gamtinių dujų ar elektros vartotojams, kurie šia infrastruktūra nesinaudoja.
Žaliojo vandenilio gamyba ir naudojimas padėtų mažinti iškastinio kuro vartojimą ir paspartintų perėjimą prie švaresnės pramonės. Be to, vandenilis galėtų būti naudojamas sintetiniams degalams gaminti.
Lietuva ateityje galėtų ne tik apsirūpinti dalimi savo poreikiams skirto žaliojo vandenilio, bet ir tapti jo eksportuotoja. Tai reikštų naujas investicijas, darbo vietas ir papildomas pajamas šalies ekonomikai. 2025 m. „Amber Grid“ atliktos rinkos dalyvių apklausos duomenimis, iki 2050 m. Lietuva galėtų pagaminti apie 15,6 TWh vandenilio per metus, o palankiomis rinkos sąlygomis beveik pusę šio kiekio eksportuoti į kitas Europos šalis.
