Krašto apsaugos ministras ir Seimo narys Robertas Kaunas spalio 20 dieną pateikė Seimui įstatymų pataisas, kuriomis siūloma spartinti Lietuvos gynybos įsigijimus, trumpinti procedūrų terminus ir sudaryti sąlygas prieš didelius užsakymus išbandyti technologinius sprendimus.
VPT procedūra trumpėtų nuo 33 iki 17 dienų
Viešųjų pirkimų bei Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymų projektuose numatyta trumpinti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimų priėmimo terminus. Bendras terminas mažėtų nuo 10 iki 5 darbo dienų, o kritinių pirkimų atvejais VPT sprendimui būtų skiriamos 2 darbo dienos.
Terminą, per kurį tarnyba gali pareikalauti papildomų dokumentų, siūloma sutrumpinti nuo 3 iki 2 darbo dienų. Perkančiosios organizacijos prašomus dokumentus turėtų pateikti per 10, o ne per dabar numatytų 20 darbo dienų.
Projektuose taip pat siūloma panaikinti galimybę pratęsti dokumentų pateikimo terminą. VPT galėtų tik vieną kartą paprašyti papildyti pateiktus dokumentus.
Priėmus pataisas, visa VPT sutikimo procedūra dėl neskelbiamų derybų sutrumpėtų nuo 33 iki 17 darbo dienų, o kritinių pirkimų atvejais truktų ne ilgiau kaip 14 darbo dienų.
Kaunas teigia, kad dėl šių pakeitimų kai kurios pirkimų procedūros sutrumpėtų perpus. Ministro teigimu, sprendimus būtina priimti greičiau, kai nuo įsigijimų spartos priklauso gyventojų saugumas ir kariuomenės parengtis.
Bandomosios partijos leistų patikrinti technologijas
Pataisomis siūloma įteisinti „bandomosios partijos“ sąvoką ir nustatyti atskirą pagrindą tokias partijas pirkti neskelbiamų derybų būdu. Kartu būtų galima įsigyti ne tik prekes, bet ir jų integravimo, bandymo bei vertinimo paslaugas.
Taip būtų galima praktiškai patikrinti įrangą ar kitą technologinį sprendimą prieš priimant sprendimą dėl didesnio užsakymo. Kauno teigimu, bandymai padėtų įvertinti, ar siūlomi pajėgumai veikia Lietuvos sąlygomis.
Sėkmingas bandymas tiekėjui savaime nesuteiktų teisės be naujos procedūros parduoti papildomų prekių. Tęsti pirkimą būtų galima tik tuo atveju, jeigu tokia galimybė būtų numatyta iš anksto.
Kritiniuose pirkimuose vien mažiausios kainos nepakaktų
Kritiniuose pirkimuose ne mažiau kaip 30 proc. viso pasiūlymo vertinimo svorio turėtų tekti tiekimo grandinės patikimumui. Todėl tiekėjo nebūtų galima pasirinkti vadovaujantis vien mažiausios kainos kriterijumi.
Vertinant patikimumą būtų atsižvelgiama į tiekėjo gebėjimą laiku įvykdyti įsipareigojimus, prižiūrėti įsigytus pajėgumus, papildyti atsargas ir užtikrinti tiekimo tęstinumą. Kritinio pirkimo statusas būtų taikomas svarbiems krašto apsaugos sistemos poreikiams, kuriems būtinas patikimas tiekimas.
Pataisose taip pat būtų apibrėžtas neatidėliotinas operacinis poreikis. Juo būtų laikomi atvejai, kai delsimas galėtų kelti grėsmę karių saugumui, karinių užduočių vykdymui, parengčiai, atsargoms arba Lietuvos tarptautinių gynybos įsipareigojimų vykdymui.
Tokiais atvejais būtų leidžiama rengti neskelbiamas derybas, netaikyti privalomo sutarties sudarymo atidėjimo termino ir atsisakyti dabar privalomos pretenzijų pateikimo stadijos.
Tiekėjai ir toliau galėtų tiesiogiai kreiptis į teismą, tačiau vien ieškinio kopijos gavimas automatiškai nesustabdytų sutarties sudarymo. Teismui liktų teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
