Metų pabaigos šventės, apimančios ramų Kūčių vakarą, dovanų džiaugsmą Kalėdų rytą ir vidurnakčio džiugesį pasitinkant Naujuosius metus, yra kupinos įvairiausių tradicijų ir nuotaikų. Naujausia IKEA apklausa atskleidžia, kad keturiems iš dešimties Lietuvos gyventojų pati šventiškiausia metų pabaigos diena yra Kūčios, o ketvirtadaliui – pirmoji Kalėdų diena. Panašiai didelė dalis apklaustųjų teigia, kad visos šventinės dienos yra vienodai ypatingos.
Šventės šalies gyventojams neatsiejamos nuo artimųjų susibūrimų – šeši iš dešimties šventinę vakarienę su šeima įvardija kaip vieną svarbiausių šventinių tradicijų. Taip pat svarbu bendras eglutės puošimas, dovanų teikimas ir artimųjų lankymas.
Savų tradicijų turi ir didžiųjų švenčių laukimas. Dalies gyventojų šis laikotarpis pažymimas uždegant advento žvakes ir atidarant advento kalendoriaus langelius.
IKEA interjero dizaino departamento vadovė Eimantė Nemanė siūlo kūrybišką sprendimą: „Jei namuose trūksta vietos tradicinei eglutei arba norisi kūrybiškesnio advento kalendoriaus, praktiškas sprendimas gali būti eglutės formos sienos dekoracija. Ją galite puošti mėgstamais žaisliukais ar paversti advento kalendoriumi – tereikia pritvirtinti mažus sunumeruotus maišelius, dovanėles ar kojinaites kiekvienai dienai. Pasibaigus šventėms, tokią dekoraciją paprasta sulankstyti ir padėti iki kitų metų.“
Be pagrindinių šeimos tradicijų, Lietuvos gyventojai puoselėja ir mažesnius šventinius ritualus. Kas šeštas su šeima artimaisiais kepa šventinius kepinius, o kas dešimtas šventinį laikotarpį skiria pamėgtų kalėdinių filmų peržiūrai.
„Nedideli šventiniai ritualai – puiki proga daugiau laiko praleisti kartu. Jaukiam žiemos kino vakarui galima pasiruošti mėgstamų skanėstų, pavyzdžiui, imbierinių sausainių, šokolado ar šilto vaisių gėrimo su prieskoniais, o papildomo jaukumo suteiks minkšti pledai ir pagalvėlės. Mėgstantiems suktis virtuvėje, šventinių gardumynų kepimas gali tapti smagia visos šeimos veikla, drauge kepant įvairių formų meduolius ar dekoruojant imbierinį namelį. Tokios paprastos veiklos ne tik suburia šeimos narius, bet ir padeda kurti bendrus prisiminimus bei naujas tradicijas“, – sako E. Nemanė.
Iš kartos į kartą perduodamos kalėdinės dekoracijos taip pat gali padėti išsaugoti šeimos prisiminimus. Nors kalėdinių žaisliukų kolekcionavimą kaip svarbią šeimos tradiciją mini vos keli procentai Lietuvos gyventojų, beveik du trečdaliai apklaustųjų saugo sentimentalią vertę turinčias dekoracijas, net jei jų ir nebenaudoja.
„Viena iš galimybių sukurti naują šeimos tradiciją – kasmet kalėdinių dekoracijų kolekciją papildyti ypatingu žaisliuku. Tai gali būti kartu su šeima išsirinkta dekoracija arba iš kelionės parsivežtas suvenyras. Ilgainiui tokie papuošimai tampa bendrų patirčių ir brangių akimirkų priminimais. Sentimentalią vertę turinčios dekoracijos nusipelno ir ypatingos vietos namuose. Užuot laikius jas dėžėse, verta pakabinti ant eglutės ar eksponuoti kitoje matomoje vietoje. Trapius žaisliukus galima padėti po stikliniu gaubtu – taip jie bus apsaugoti, tačiau jais vis tiek galės grožėtis visa šeima“, – pataria E. Nemanė.
IKEA užsakymu reprezentatyvią Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausą apie pasiruošimą Kalėdoms, planuojamas šventines išlaidas ir namų puošybos įpročius 2026 m. atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1 018 respondentų. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kiek gyventojai planuoja išleisti Kalėdoms, kaip paskirsto šventinį biudžetą dovanoms, maistui ir namų dekoracijoms, kokių kalėdinių tradicijų laikosi ir kas jiems svarbiausia kuriant šventinę atmosferą namuose.












