Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama sumažinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas ir atlaisvinti dalį jose taikomų veiklos ribojimų. Šie pakeitimai leis atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės visoje šalyje, o tai viršija Klaipėdos miesto teritorijos plotą (beveik 10 tūkst. ha).
Energetikos ministras Lukas Savickas pabrėžė, kad elektros linijų apsaugos zonos dažnai yra platesnės nei būtina saugumui užtikrinti, todėl jos varžo žemės naudojimą. „Mažindami perteklines zonas, siekiame atlaisvinti žemę verslo plėtrai, kartu išlaikydami visus saugumo reikalavimus. Šalia linijų atsirastų daugiau galimybių plėsti gamyklų teritorijas, automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti viešojo transporto stoteles ar uždaras sandėliavimo vietas“, – teigė ministras.
Pakeitimai grindžiami Lietuvos energetikos instituto atlikta studija, kuri analizavo Europos valstybių praktiką ir Lietuvos reikalavimus, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros saugos, patikimumo ir visuomenės interesų.
Nuo šiol apsaugos zonų atstumai bus skaičiuojami nuo elektros atramos ašies, o ne nuo elektros stulpų kraštinių laidų. Tai reiškia, kad oro linijų apsaugos zonos siaurės – skirstomojo tinklo operatoriaus ESO zonos bus 0,6–3 metrais siauresnės, o perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ zonos – 4–20 metrų siauresnės. Transformatorinių ir skirstomųjų punktų apsaugos zonos bus mažinamos nuo 5 iki 3 metrų, ten, kur nereikia nuolatinės techninės priežiūros.
Dalį veiklų, kurios dabar apsaugos zonose yra visiškai draudžiamos, bus galima vykdyti suderinus su tinklų operatoriumi. Pavyzdžiui, bus leidžiama statyti automobilius ir įrengti stovėjimo aikšteles, sandėliuoti nedegias medžiagas, statyti administracinės ar paslaugų paskirties pastatus.
Šie palengvinimai bus taikomi žemesnės nei 6 kV ir aukštesnės nei 110 kV įtampos oro linijų bei požeminių kabelių linijų apsaugos zonose. Vidutinės įtampos (10–35 kV) linijų zonose draudimai išliks dėl technologinių ypatumų, įžeminimo ir saugos reikalavimų.
Pokyčiai palies apie 85,6 tūkst. objektų ESO tinklo dalyje ir tiesiogiai paveiks apie 65 proc. visų žemės sklypų, kertamų skirstomojo tinklo apsaugos zonų. Bendras ESO apsaugos zonų plotas sumažės nuo 85,8 tūkst. ha iki 80,2 tūkst. ha, o 9 tūkst. sklypų apsaugos zonos išnyks visiškai. „Litgrid“ oro linijų apsaugos zonoms numatomas pokytis siekia 6964 ha, urbanizuotos teritorijos – 433 ha, miškų plotai – 1413 ha.
Siūlomi pakeitimai turės teigiamą poveikį ūkinės veiklos vykdymui ir verslo aplinkai, sudarys prielaidas mažinti suvaržymus, gerinti investicinę aplinką, palengvinti teritorijų planavimo ir statybos procesus.
Sumažėjus apsaugos zonoms miškingose teritorijose, numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, viešojo valdymo sistemai. Įmonės ir priežiūros institucijos galės veikti greičiau ir efektyviau, bus sudarytos palankesnės sąlygos gyvenamosios ir komercinės aplinkos plėtrai.
Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų nereikės. Įstatymo pakeitimai bus teikiami svarstyti Seimui, o įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d., jei bus priimti.
