Iki spalio 8 dienos Lietuva buvo panaudojusi tik apie 44 proc. 2026 metais gynybai suplanuotų lėšų. Krašto apsaugos ministerijai žadant iki metų pabaigos išleisti visą biudžetą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius iškėlė klausimą, ar visus numatytus milijardus apskritai būtina panaudoti.
Metų pabaigai liko daugiau kaip pusė biudžeto
Premjeras Mindaugas Sinkevičius patikslino, kad iki spalio 8-osios buvo panaudota 43,92 proc. visų gynybai skirtų asignavimų.
2026 metais Krašto apsaugos ministerijai patvirtinta 4,7919 mlrd. eurų asignavimų. Įskaičiavus leistus perkelti ankstesnių metų likučius, bendra suma siekia 4,8142 mlrd. eurų, arba 5,37 proc. bendrojo vidaus produkto.
Taigi spalio pradžioje dar buvo likę panaudoti daugiau kaip pusę rekordinio, beveik 4,8 mlrd. eurų dydžio gynybos biudžeto. Pagrindiniai jo prioritetai – nacionalinės divizijos pajėgumo kūrimas, NATO brigados priėmimas bei oro erdvės stebėjimo ir gynybos stiprinimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda spalio 27 dieną dar kartą sukritikavo lėtą lėšų naudojimą. Jis nurodė, kad ketvirtojo ketvirčio pradžioje buvo panaudota apie 45 proc. metinio finansavimo. KAM prognozę iki metų pabaigos pasiekti 100 proc. biudžeto įvykdymą prezidentas pavadino įmanoma, tačiau dabartinę padėtį – nenormalia.
KAM žada iki metų pabaigos panaudoti visas lėšas
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patikino, kad visos 2026 metams gynybai numatytos lėšos bus panaudotos iki gruodžio pabaigos. Premjeras teigė iš ministro gavęs tokį pat patikinimą.
Buvę ir dabartiniai krašto apsaugos vadovai aiškina, kad netolygus išlaidų pasiskirstymas susidaro todėl, jog daug karinių sutarčių pasirašoma, o dideli avansiniai mokėjimai atliekami metų pabaigoje.
Taip buvo ir 2025-aisiais: spalio pabaigoje buvo panaudota apie 55 proc. numatytų lėšų, tačiau iki gruodžio 31 dienos KAM panaudojo 99 proc. jai skirtų asignavimų.
Didžiausi 2025 metų mokėjimai apėmė 600 mln. eurų už tankus, 169,1 mln. eurų už NASAMS oro gynybos sistemas, 158,6 mln. eurų už ratines pėstininkų kovos mašinas ir 127 mln. eurų už HIMARS raketų sistemas. Tokios sumos rodo, kaip keli dideli mokėjimai gali smarkiai pakeisti biudžeto įvykdymo rodiklį paskutinėmis metų savaitėmis.
Premjeras spalio 15 dieną sakė suprantantis KAM paaiškinimą apie jau sudarytas sutartis ir metų pabaigai suplanuotus mokėjimus. Vis dėlto tokios padėties jis nelaikė apgalvota ir nuoseklia. M. Sinkevičius ragino pirkimus vykdančias organizacijas dirbti sparčiau, plačiau naudoti technologijas ir kai kuriais atvejais centralizuoti pirkimus.
Prezidentas ragina mažinti pirkimų sezoniškumą
G. Nausėda paragino sumažinti gynybos pirkimų sezoniškumą, nes 2026 metais išlaidų koncentracija paskutinį ketvirtį yra ypač didelė. Prezidento vertinimu, pirkimų procedūros trunka pernelyg ilgai, o atsakomybę už sprendimus mėginama paversti kolektyvine.
Kitokių svarstymų išsakė premjero tėvas Rimantas Sinkevičius, nuo 2025 metų spalio 8 dienos vadovaujantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Jis iškėlė klausimą, ar visus gynybai numatytus milijardus būtina panaudoti, ir ketino šią temą aptarti artimiausiame komiteto posėdyje.
