Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovybė spalio 26 dieną sustabdė darbuotojų pasipriešinimą sukėlusio atlygio modelio svarstymą ir pasiūlė 2027 metais įšaldyti darbo užmokestį: algoms skaičiuoti būtų taikomas nekintantis minimaliosios mėnesinės algos dydis, o dabartiniai darbuotojų koeficientai liktų galioti.
Darbuotojai turėtų pasirašyti vienų metų susitarimą
Naujoji tvarka galiotų nuo 2027 metų sausio 1-osios iki gruodžio 31 dienos. Darbuotojai turėtų pasirašyti papildomus susitarimus, o pasibaigus šiam laikotarpiui ligoninės finansiniai rezultatai ir tolesnė atlygio sistema būtų iš naujo aptarti su darbuotojų bendruomene.
KUL generalinio direktoriaus Audriaus Šimaičio teigimu, tokia alternatyva pateikta po dvi savaites trukusių susitikimų su daugiau kaip 60 darbuotojų grupių. Profesinė sąjunga po spalio 26 dieną pateikto pasiūlymo turėjo per kelias dienas apsispręsti, ar sutinka su vienų metų atlyginimų įšaldymu.
Ankstesniame modelyje darbuotojo atlyginimą siūlyta padalyti į dvi dalis. Pastovioji dalis būtų skaičiuojama pagal bazinį koeficientą, o konkretaus dydžio fiksuota kintamoji dalis būtų neterminuotai įrašoma į darbo sutartį.
Ligoninės vadovybė tvirtino, kad ši pertvarka nesumažintų dabartinio sutartinio atlyginimo. Darbuotojai vis dėlto baiminosi, kad jų algos gali sumažėti arba ateityje augti lėčiau. Nuomonės dėl naujojo pasiūlymo taip pat išsiskyrė: dalis darbuotojų abejojo, ar po metų ligoninės padėtis bus geresnė, kiti teigė suprantantys įstaigos finansinius sunkumus.
Ligoninė prognozuoja iki 8 mln. eurų nuostolį
KUL skaičiuoja, kad 2026 metus baigs patyrusi 6–8 mln. eurų nuostolį. Vadovybė tai sieja su dideliu darbo užmokesčio fondu, brangiomis komunalinėmis paslaugomis ir įrangos remonto išlaidomis.
Darbo užmokesčiui šiuo metu tenka 80,4 proc. visų ligoninės pajamų. Vadovybės vertinimu, finansiškai tvarus rodiklis būtų 72–73 procentai.
A. Šimaitis teigia, kad 2027 metais sveikatos priežiūros paslaugų įkainiams padidėjus 5–5,5 proc. ligoninė gautų apie 8 mln. eurų papildomų pajamų. Dar 3–4 mln. eurų tikimasi uždirbti suteikiant daugiau paslaugų. KUL skaičiavimu, bendras šių priemonių ir darbo užmokesčio fondo ribojimo metinis poveikis siektų apie 11 mln. eurų, todėl 2027 metų pabaigoje būtų galima pasiekti nulinį finansinį balansą.
Taupymo priemonės taikomos ir administracijai – jos darbuotojams numatyta po kelias dienas išeiti nemokamų atostogų. Pasak A. Šimaičio, iki 2026 metų pabaigos taip tikimasi sutaupyti daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
KUL vadovas taip pat paneigė gandus, kad tiekėjams atsisakant skolinti medicinos priemones ligoninėje būtų neatliekamos operacijos ar tyrimai. Jo teigimu, finansiniai sunkumai neturi įtakos nei skubioms, nei planinėms paslaugoms.
Ministerija pareikalavo tikslesnio skolų mažinimo plano
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2026 metų spalio pabaigoje KUL skola siekė 13 mln. eurų. 2025 metų pradžioje ji sudarė apie 7,2 mln. eurų, o A. Šimaitis tuomet žadėjo skolą grąžinti vėliausiai iki 2026 metų vidurio.
Ligoninės dalininkai – Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas – įpareigojo vadovybę iki lapkričio 5 dienos pateikti patikslintą finansinės padėties gerinimo planą. Ministerija paprašė jame numatyti tarpinių rezultatų vertinimo grafiką, skolų mažinimo stebėseną ir konkrečius veiksmus darbo užmokesčio išlaidoms subalansuoti.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pareiškė, kad ligoninės vadovybei tenka didelė atsakomybė suvaldyti skolas ir santykius su darbuotojais. Pasak ministro, dalis ministerijai pateiktos finansinės informacijos nesutampa arba nėra pakankamai tiksli.
KUL veiklą pradėjo 2023 metų sausį, sujungus Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. A. Šimaitis įstaigai vadovauja nuo 2023 metų spalio. Ligoninės skaičiavimu, 2023–2025 metais reorganizacijos finansinis poveikis siekė apie 40 mln. eurų: maždaug 28 mln. eurų sudarė papildomos darbo užmokesčio išlaidos, o 11,6 mln. eurų investuota į infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir plėtrą.
