Karo istorikas Juris Kotšinevas teigia, kad Kremlius tikisi užbaigti karą Ukrainoje per artimiausius kelis mėnesius. Jo vertinimu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2026–2027 metų žiemą mėgins priversti Ukrainą pasiduoti, rengdamas plataus masto raketų ir dronų smūgius jos miestams.
Rusija vis labiau kliaujasi raketomis ir dronais
Kotšinevo teigimu, sėkminga oro kampanija leistų V.Putinui išvengti politiškai rizikingos naujos mobilizacijos Rusijoje. Tačiau jeigu Ukrainos palaužti nepavyktų, 2027 metų pavasarį sudėtingoje padėtyje galėtų atsidurti pati Rusija.
Panašų vertinimą rugsėjo 27 dieną pateikė karinę padėtį analizuojantis Karo studijų institutas (ISW). Jo ekspertų nuomone, V.Putinas mėgina priversti Ukrainą kapituliuoti dar iki 2027 metų pavasario, tam pasitelkdamas intensyvią tolimojo nuotolio smūgių kampaniją.
ISW šią strategiją vadina pakoreguota V.Putino „pergalės teorija“. Ankstesnį tikėjimą, kad Rusijos pajėgos nenutrūkstamai veršis pirmyn fronte, keičia didesnis pasikliovimas balistinėmis raketomis ir reaktyviniais „Geran“ tipo dronais. Toks pokytis siejamas su beveik sustojusiu Rusijos teritoriniu progresu ir sėkmingomis Ukrainos operacijomis 2026 metais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 26 dieną sakė, kad Rusija reaktyvinių dronų ir klajojančių šaudmenų gamybai ketina skirti 12 mlrd. JAV dolerių. Iki tos dienos Rusija per rugsėjį buvo paleidusi 2730 reaktyvinių „Shahed“ tipo dronų. Pasak V.Zelenskio, Ukraina numušė daugiau kaip 1500 jų, arba apie 55 procentus.
Rusijos planas remiasi Ukrainos „Patriot“ stygiumi
ISW vertinimu, Maskvos planas grindžiamas prielaida, kad Ukrainai stigs JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“ gaudomųjų raketų, o energetikos ir kita kritinė infrastruktūra neatlaikys kelis žiemos mėnesius trunkančių smūgių.
Spalio 20 dieną V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina beveik išnaudojo „Patriot“ gaudomųjų raketų, reikalingų Rusijos balistinėms raketoms naikinti, atsargas.
Vis dėlto ISW pažymi, kad plataus masto oro kampanija Rusijai brangiai kainuoja ir negali būti tęsiama neribotą laiką, ypač Ukrainai intensyvinant smūgius Rusijos teritorijoje. Todėl artimiausių mėnesių strategija Maskvai taip pat būtų rizikinga: nepasiekus norimo rezultato iki pavasario, karą tektų tęsti kitomis priemonėmis.
Putinas neigia, kad Rusijai reikės naujos mobilizacijos
Ukrainos karinė ir užsienio žvalgyba rugpjūčio 27 dieną paskelbė, kad Rusija svarsto galimybę 2026 ir 2027 metais papildomai mobilizuoti po 300 tūkst. žmonių. Ukrainos žvalgybos teigimu, tokius planus skatina Rusijos prarasta iniciatyva, didėjantys karių nuostoliai ir lėtėjantis kontraktininkų verbavimas šalies regionuose.
V.Putinas rugsėjo 3 dieną neigė, kad mobilizacija būtina. Jis pareiškė nematantis scenarijaus, kuriam jos reikėtų, o pranešimus apie naują šaukimą pavadino priešo dezinformacijos kampanija.
Rusija 2026 metų spalio–gruodžio mėnesiais planuoja į įprastąją privalomąją karo tarnybą pašaukti 120 tūkst. vyrų. Maskva tvirtina, kad jie nebus siunčiami kariauti Ukrainoje, o šis šaukimas nėra nauja masinė mobilizacija.
Tuo pat metu spalio 21 dieną Kremlius sutiko lapkritį atnaujinti trišales Rusijos, Ukrainos ir JAV derybas. Tačiau ankstesnės JAV pastangos užbaigti karą reikšmingos pažangos nepasiekė.
