Lietuvos ąžuolynų sanitarinė būklė išlieka stabili

Pastarieji metai kaip ir pernykščiai buvo palankūs vertingiausiems Lietuvos medžiams – ąžuolams. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų atliktas kasmetis ąžuolų būklės vertinimas rodo, kad Lietuvos ąžuolynų sanitarinė būklė išlieka stabili. Išskyrus vėjų padarytą žalą, kitų priežasčių, kurios sukeltų ąžuolų džiūvimą, šiemet neužfiksuota.
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai 2026 metais tęsė kasmetinį ąžuolų būklės stebėjimą pastoviuose stebėjimo bareliuose Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio, Panevėžio ir Ukmergės regioniniuose padaliniuose. Ši stebėsena vykdoma nuo 2004-ųjų ir leidžia ne tik įvertinti dabartinę ąžuolų būklę, bet ir matyti jos pokyčius per daugiau kaip du dešimtmečius.

Baigiantis vegetacijos sezonui, medžiai pagal lajų būklę priskiriami vienai iš šešių sveikatingumo kategorijų: nuo pirmosios – sveikų medžių, iki šeštosios – senų sausuolių. 2026 m. stebimų žaliuojančių ąžuolų vidutinis sveikatingumo kategorijos balas buvo 1,79±0,06. Pernai jis siekė 1,72±0,05, 2024 m. – 1,77, o 2023 m. – 1,82. Mažesnis balas reiškia geresnę medžių būklę.

Šiemet nedidelį rodiklio pokytį lėmė vėjo išverstų ir išlaužytų medžių kiekis. Dėl kitų priežasčių nudžiūvusių medžių stebėjimo bareliuose neužfiksuota.

Per pastaruosius kelerius metus sveikiausių – pirmosios ir antrosios kategorijų – ąžuolų dalis iš esmės nekinta. Šiuo metu jie sudaro apie 86 proc. visų stebimų žaliuojančių medžių.

Dabartinė situacija – visiškai kitokia nei prieš du dešimtmečius. Ilgalaikiai stebėjimo duomenys rodo, kad didžiausias ąžuolynų sanitarinės būklės pablogėjimas buvo užfiksuotas 2005 metais. Tuo metu naujai nudžiūvę medžiai sudarė beveik 22 proc. visų stebėtų medžių.

Po 2004-2006 metų masinio ąžuolų džiūvimo laikotarpio medžių būklė stabilizavosi. Nuo 2007 m. ąžuolų sveikata ėmė gerėti, o vėlesniais metais masinio džiūvimo nebefiksuota.

Pastarųjų metų duomenys taip pat rodo gana stabilią situaciją. 2023 m. iš 451 stebėto ąžuolo buvo užfiksuoti du šviežiai nudžiūvę medžiai, 2024 m. naujai nudžiūvusių medžių nebuvo – užfiksuota tik 14 nulaužtų ar išverstų medžių. 2025 m. iš 261 stebėto žaliuojančio ąžuolo taip pat nenudžiūvo nė vienas.

„Ąžuolų būklę stebime daugiau kaip du dešimtmečius, todėl galime vertinti ne tik vienų metų pokytį, bet ir ilgalaikę tendenciją. Šiuo metu nematome požymių, rodančių naują masinio ąžuolų džiūvimo etapą. Pavienių silpnesnių ar vėjo pažeistų medžių visada bus, tačiau didžioji dalis stebimų ąžuolų išlieka geros būklės,“ – teigia VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai.

Atsižvelgiant į pastarųjų metų stebėjimų rezultatus, artimiausiais metais reikšmingo ąžuolų sanitarinės būklės blogėjimo dėl kompleksinių priežasčių neturėtų būti. Vis dėlto kasmetė stebėsena tęsiama, nes būtent ilgalaikiai duomenys leidžia laiku pastebėti medžių būklės pokyčius ir įvertinti jų priežastis.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus inf.