Vyriausybė šių metų II ketvirtį iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo skyrė 44,4 mln. eurų viršsutartinėms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, suteikdama trumpalaikę pagalbą įstaigoms. Vis dėlto išlieka abejonių dėl sveikatos sistemos pajėgumo prognozuoti realų pacientų poreikį ir laiku atsiskaityti už suteiktą gydymą, ypač tarp privačių gydymo įstaigų.
Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio parengtas įsakymas užtikrino, kad visoms Lietuvos gydymo įstaigoms bus apmokėtos viršsutartinės II ketvirčio paslaugos – tai paslaugos, suteiktos virš sutartyse su Valstybine ligonių kasa (VLK) numatytų apimčių, tačiau atitinkančios tvarką ir būtinumo kriterijus.
„Vyriausybei svarbu, kad žmogus, kuriam reikia gydymo, neliktų už durų vien todėl, kad gydymo įstaiga jau suteikė daugiau paslaugų, nei buvo numatyta sutartyje. Turime užtikrinti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas visoje Lietuvoje, o gydymo įstaigoms – sąlygas jas teikti“, – sprendimo reikšmę pabrėžė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, ypač svarbus šis sprendimas yra regionų ir rajonų ligoninėms, kurioms per pirmąjį ir antrąjį ketvirčius teko 19,2 mln. eurų viršsutartinių paslaugų.
Privačiam sektoriui sprendimas reikšmingas ne mažiau
Viršsutartinių paslaugų apmokėjimas taip pat svarbus ir privačiam sektoriui. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigė, kad Vyriausybės sprendimo buvo itin laukta.
„Džiaugiamės, jog Vyriausybė kartu su Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijomis sugebėjo rasti bendrą sprendimą ir finansavimo šaltinį viršsutartinėms paslaugoms apmokėti. Privačioms įstaigoms iš numatytų 44,4 milijonų eurų tekusi 14 milijonų eurų suma yra reikšminga.
Be to, pastarasis sprendimas mus nuteikia pozityviai, kad Vyriausybė į gydymo įstaigų teikiamų paslaugų apmokėjimo klausimus žiūri rimtai ir supranta, kad tai lemia jų prieinamumą pacientams. Tikimės, kad jei paslaugos bus viršytos ir trečiąjį ketvirtį, apmokėjimo sprendimas taip pat bus rastas laiku. Įstaigoms, kurios paslaugas suteikia virš sutarčių, svarbu, kad su jomis būtų atsiskaitoma laiku“, – pabrėžė I. Rizgelė.
Vis dėlto nuo kitų metų numatomi paslaugų apmokėjimo reguliavimo pokyčiai kelia naujų klausimų. Pasak I. Rizgelės, labiausiai neramina naujai rengiamas apmokamų paslaugų sąrašas. Nuo jo iš esmės priklausys, kiek galimybių privačiam sektoriui bus palikta prisidėti prie pacientų eilių mažinimo.
„Įstaigos, su Sveikatos apsaugos ministerija pasirašiusios sutartį dėl viešojo sektoriaus prioritetizavimo, deja, negali tikėtis didesnių sutarčių, nei numatyta“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Ji priminė, kad pastarojoje sutartyje buvo numatyti ir kiti privačiam sektoriui reikšmingi punktai, turintys tapti atsvara viešojo sektoriaus prioritetizavimui, tarp jų – papildomo savanoriško sveikatos draudimo plėtra bei kiti sprendimai, kurie kol kas nėra įgyvendinti.
„Labai tikimės, kad iki metų pabaigos susitarimas su Sveikatos apsaugos ministerija bus įgyvendintas visa apimtimi. Priešingu atveju, turime abejonių, ar paslaugų prieinamumas nemažės“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Valdančiajai koalicijai priklausančios demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius išreiškė viltį, kad valdžia vykdys pažadus.
„Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, nebūdamas ekspertas, nuo pirmos darbo dienos užtikrino darbų tęstinumą. Džiaugiuosi, kad jis rado gerą santykį, komandoje išlaikydamas ir kai kuriuos viceministrus, tad nuo pirmų dienų daromi konkretūs darbai. Kartu ministras greitai įsigilino į sektoriaus problematiką, skirdamas kiekvieną penktadienį vizitams po gydymo įstaigas, kad išgirstų jų personalą, vadovus. Dėmesys yra labai svarbu. Ypač žinant, kiek įtampos buvo dėl apmokėjimo už viršplanines paslaugas.“
„Džiaugiuosi, kad valstybės viduje buvo rastas sprendimas dėl apmokėjimo už viršsutartines paslaugas, kuris bendruomenę nuramino. Manau, ministras puikiai startavo ir toliau su komanda sėkmingai tęs darbus“, – „Lietuvos sveikatai“ teigė demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
Pacientui svarbiausia gauti paslaugą
Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov teigė, kad sprendimas skirti lėšų viršsutartinėms paslaugoms neturėtų būti vertinamas vien per viešojo ir privataus sektorių santykio prizmę. Jo teigimu, tai visos sveikatos sistemos finansinio prognozuojamumo ir pacientų galimybės laiku gauti reikalingas paslaugas klausimas.
„Mano nuomone, Vyriausybės sprendimą skirti 44,4 milijono eurų iš PSDF rezervo apmokėti už II ketvirtį suteiktas viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas reikėtų vertinti ne kaip vieno – privataus ar viešojo – sektoriaus klausimą, o kaip visos sveikatos sistemos finansinio nuspėjamumo ir pacientų galimybės laiku gauti reikalingas paslaugas klausimą“, – sakė A. Rudanov.
Eksperto vertinimu, toks sprendimas atitinka galiojančio reguliavimo logiką. Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad PSDF rezervo rizikos valdymo dalies lėšos gali būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti. Tuo metu 2026 m. paslaugų apmokėjimo tvarka numato viršsutartinių paslaugų apmokėjimo mechanizmą, jo eiliškumą ir apimtis, atsižvelgiant į paslaugų grupę bei PSDF finansines galimybes.
A. Rudanov pabrėžė, kad viršsutartinių paslaugų problema aktuali abiem sektoriams. VLK duomenimis, I ketvirtį iš 40,6 mln. eurų viršsutartinių paslaugų viešosiose įstaigose buvo suteikta už 26,7 mln. eurų, privačiose – už 13,9 mln. eurų. Per visą pirmąjį pusmetį viršsutartinių paslaugų vertė siekė 85,1 mln. eurų, iš kurių apie 57 mln. eurų teko viešosioms įstaigoms.
„Teisiniu ir sisteminiu požiūriu nekorektiška ir neprofesionalu viršsutartinių paslaugų problemą suvesti iki viešojo ir privataus sektorių priešpriešos. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei šalies pagrindiniai teisės aktai, nei Lietuvos teismų praktika nesieja sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimybės, šių paslaugų kokybės ir atsiskaitymo už jas, įskaitant PSDF biudžeto lėšas, su įstaigos nuosavybės teise – viešoji (valstybės ar savivaldybės) arba privati“, – teigė ekspertas.
Jo teigimu, pacientui svarbiausia ne tai, kam priklauso gydymo įstaiga, o tai, kad reikalinga paslauga būtų suteikta laiku ir tinkamai.
„Jeigu pacientui PSDF lėšomis apmokama paslauga faktiškai suteikta, ji atitinka klinikines (medicinines) indikacijas bei teisės aktuose nustatytas apmokėjimo sąlygas, esminis kriterijus turėtų būti ne įstaigos nuosavybės forma, o paslaugos pagrįstumas, jos atitiktis apmokėjimo taisyklėms ir vienodas tų taisyklių taikymas“, – sakė A. Rudanov.
Neapibrėžtas atsiskaitymas – ne tik buhalterinė problema
Eksperto vertinimu, savalaikis atsiskaitymas už suteiktas paslaugas gydymo įstaigoms yra tiesiogiai susijęs ir su jų galimybe toliau jas teikti.
„Vėluojantys ar sunkiai prognozuojami apmokėjimai nėra vien buhalterinė gydymo įstaigos problema. Tai ne „pliusai“ ir „minusai“ apskaitos programoje ar „Excel“ lentelėje“, – pabrėžė jis.
Paslauga pacientui jau būna suteikta: įstaiga turi sumokėti darbuotojams atlyginimus, panaudoti vaistus, medicinos priemones, diagnostinę įrangą, reagentus ir kitus išteklius. Kol PSDF lėšos negaunamos, šią finansinę naštą prisiima pati gydymo įstaiga. A. Rudanovo teigimu, šių metų praktika parodė, kad atsiskaitymas už viršsutartines paslaugas gali vėluoti tris mėnesius ir ilgiau.
„Tuo atveju, jeigu gydymo įstaiga neturi kitų proporcingų nuolatinių pajamų bei alternatyvaus stabilaus finansavimo šaltinio, toks neapibrėžtumas kelia ypatingą riziką jos veiklos stabilumui ir tęstinumui, o tai savo ruožtu neigiamai paliečia pacientus ir eiles“, – įsitikinęs gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov.
Jo vertinimu, kuo mažiau aiškumo dėl atsiskaitymo už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, tuo mažesnė paskata gydymo įstaigoms prisiimti papildomą paslaugų teikimo naštą. Mažėjant tokių paslaugų pasiūlai, pacientams gali tekti laukti ilgiau, o vėluojanti diagnostika ar gydymas gali didinti ir papildomų sveikatos sistemos išlaidų riziką. Todėl Vyriausybės sprendimas skirti 44,4 mln. eurų gali būti vertinamas ir kaip siekis užtikrinti paslaugų prieinamumą bei gydymo įstaigų finansinį tvarumą. Tačiau, jo nuomone, ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų ieškoti sprendimų, kurie sumažintų poreikį kiekvieną ketvirtį papildomai spręsti viršsutartinių paslaugų finansavimo klausimą.
„Svarbiausias uždavinys turėtų būti ne nuolatinis sprendimas po kiekvieno ketvirčio, kai Vyriausybei tenka imtis politinės lyderystės spręsti rezervo panaudojimo klausimą, bet kuo tikslesnis realaus pacientų poreikio planavimas ir toks PSDF sutarčių modelis, kuriame faktiškai reikalingų paslaugų teikimas kuo rečiau virstų neapibrėžtu viršsutartiniu finansavimu“, – sakė ekspertas.
Baiminamasi, jog viešasis sektorius nepatemps
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė mano, kad viršsutartinių paslaugų apmokėjimas turėtų vykti lygiaverčiai tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Jos teigimu, abu sektoriai pacientams teikia paslaugas ir neretai vienas kitam padeda.
„Sektorių supriešinimas turės prastas pasekmes ateityje, kai privatus sektorius iš sistemos praktiškai bus eliminuotas, jo paslaugų teikimo galimybė labai susiaurės. Gydytis privačiai galės sau leisti tik pasiturintys žmonės. Visi, kurie galėjo gydytis tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose ir už tai gauti kompensaciją iš PSDF, atsistos į viešojo sektoriaus eiles. Viešojo sektoriaus pajėgumai niekaip nekompensuos praradimo, ką šalies valdantieji įgyvendino. Nebuvo atsižvelgta į laiko ir turimus finansinius bei žmogiškuosius resursus“, – teigė A. Gerliakienė.
Jos teigimu, sprendimai, kuriais mažinamos privataus sektoriaus galimybės dalyvauti sveikatos sistemoje, gali turėti įtakos ir pacientų laukimo laikui.
„Valdantieji dar nepasibaigus kadencijai pamatys, kad jų sprendimas tikrai nesumažino eilių, kaip buvo žadėta, nepagerino paslaugų teikimo viešajame sektoriuje. Viešasis sektorius tokio krūvio tiesiog nepatempia, nes tam resursų skiriama nėra“, – įžvalgomis dalijosi Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė.
Ji taip pat nesutinka su požiūriu, kad viršsutartinės paslaugos yra tik pačios gydymo įstaigos problema.
„Bandymas aiškinti, kad viršsutartinės paslaugos yra įstaigos problema, neteisingas. Problema – pats paslaugų teikimo planavimas, kuris neatitinka realaus poreikio. Mažinant resursus ir minimalizuojant finansavimą, pamatysime dar daug pastarųjų reformų pasekmių“, – prognozuoja A. Gerliakienė.
Pašnekovė kritikavo ir patį viešojo bei privataus sektorių atskyrimą.
„Nesuprantu, kokiu pagrindu privatus sektorius iš sveikatos sistemos išstumtas. Sveikatos sistema Lietuvoje nuo pat pradžių buvo kuriama mišri. Tik politinių šūkių vedama valdančioji dauguma sugalvojo, kad sektoriams reikia išskirti prioritetą, teikiant jį viešajam. Aš nieko prieš, tačiau ne tokiais būdais tai turėjo būti daroma“, – teigė A. Gerliakienė.
Kas toliau?
Vyriausybės sprendimas dėl 44,4 mln. eurų bent trumpuoju laikotarpiu suteikia gydymo įstaigoms daugiau aiškumo dėl jau suteiktų viršsutartinių paslaugų apmokėjimo. Vis dėlto viršsutartinės paslaugos rodo platesnę problemą – realus pacientų poreikis ne visada sutampa su iš anksto sutartyse numatytomis paslaugų apimtimis.
Tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui svarbus tampa ne tik pats sprendimas apmokėti jau suteiktas paslaugas, bet ir tai, kaip bus planuojamas jų poreikis ateityje. Nuo to priklausys ir gydymo įstaigų finansinis stabilumas bei jų galimybės priimti pacientus.
Kol kas privatus sektorius Vyriausybės sprendimą vertina kaip ženklą, kad jo vaidmuo sveikatos sistemoje nėra visiškai užvertas. Tačiau kartu lieka neatsakytas klausimas, kiek vietos jam bus palikta ateityje. Mat pacientams paslauga reikalinga dabar, o ne tada, kai bus perskirstytos biudžeto lėšos.
