Pirmieji Lietuvos ūkininkų sukurti anglies kreditai sėkmingai parduoti JAV korporacijoms, o anglies kreditų programa ūkininkams pradėjo generuoti dešimttūkstantines pajamas. Tai naujas tvaraus žemės ūkio modelis, kuris ne tik prisideda prie aplinkosaugos, bet ir didina ūkių pelningumą.
„Nežinojom, ar kažką uždirbsim iš anglies kreditų, bet visada buvome už naujoves, todėl pabandėm“, – pasakoja Žemaitijoje ūkininkaujanti Sonata Vasiliauskienė. Ji priduria, kad pastaruosius kelerius metus žemės ūkyje visi laviruoja ant labai mažo pelningumo ribos, todėl būtina keistis ir naudotis naujomis galimybėmis.
Sonata Vasiliauskienė 2020 m. buvo viena pirmųjų ūkininkių Lietuvoje, pradėjusių taikyti anglies ūkininkavimo praktiką. Jos laukai, įtraukti į „InSoil“ kartu su „Linas Agro“ vykdomą programą, per šį laikotarpį vidutiniškai sukaupė 2,4 tonos organinės anglies per hektarą. Neseniai ūkininkė gavo pirmąsias pajamas, kurios padeda pasiruošti artėjančiai javapjūtei.
Nuo utopijos iki JAV milžinų
Dalį programoje dalyvaujančių ūkininkų anglies kreditų įsigijo JAV biotechnologijų milžinė „Thermo Fisher Scientific“, klimato sprendimų kompanijos „Anew Climate“ ir „Key Carbon“, taip pat Baltijos šalyse veikiantis privataus kapitalo fondas „Livonia Partners“.
Laimonas Noreika, „InSoil“ vadovas ir vienas įkūrėjų, pasakoja, kad programos pradžioje dauguma ūkininkų skeptiškai vertino galimybę užsidirbti iš anglies kreditų. Tačiau dabar tvarus ūkininkavimas Lietuvoje taikomas plačiau, o net ir mažesnių ūkių savininkai aktyviai domisi galimybe sertifikuoti savo laukuose sukauptą organinę anglį.
„Tvarus ūkininkavimas šiandien yra ne tik aplinkosaugos sprendimas, bet ir reali finansinė nauda. Taikydami dirvožemio anglies kaupimo praktikas ūkininkai generuoja anglies kreditus, kuriuos „InSoil” parduoda rinkoje. Pajamos iš šių kreditų padidina ūkio pelningumą iki 25 proc., todėl jos tampa reikšminga ekonomine paskata rinktis tvaresnius ūkininkavimo metodus. Tai naudinga tiek ūkininkui, tiek klimatui“, – teigia Laimonas Noreika.
Jis pažymi, kad siekiant išlaikyti aukštus rezultatus, šiais metais į programą bus priimta tik 50 000 hektarų dirbamos žemės, o prioritetas bus teikiamas tiems, kurie pirmieji pasirašys sutartis.
Tikras pokytis
„Pirmoji ūkininkų gauta grąža iš anglies kreditų rodo, kad ši programa gali kurti aiškią ekonominę vertę ūkiams. Lietuvos ūkininkams tai tampa papildomu pajamų šaltiniu, padedančiu stiprinti ūkio pelningumą“, – sako Jonas Bakšys, AB „Linas Agro“ generalinis direktorius. Jis pabrėžia, kad prisijungti prie programos ūkininkui nieko nekainuoja.
Vieną geriausių rezultatų Lietuvoje parodė Medeikių ŽŪB. Bendrovės vadovas Darius Landauskas pasakoja, kad per šešerius dalyvavimo programoje metus ūkis įgyvendino ne vieną naują praktiką, įskaitant mažesnį žemės dirbimo intensyvumą, tarpinių pasėlių pritaikymą ir tikslesnį tręšimą, taip sumažinant trąšų sąnaudas. Jo valdomi laukai vidutiniškai sukaupė beveik 2,2 tonos anglies dvideginio per hektarą per metus.
Anglies ūkininkavimo programa skatina ūkininkus pereiti prie tvaresnių žemdirbystės praktikų, tokių kaip mažesnis dirvožemio dirbimas, geresnis tarpinių pasėlių naudojimas, organinių trąšų taikymas ir likučių valdymas. Šios priemonės lemia spartesnį anglies kaupimąsi dirvožemyje ir mažesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o kartu didina ūkio pelningumą dėl mažesnių sąnaudų ir gerėjančios dirvožemio kokybės.
„InSoil“ ir „Linas Agro“ valdo didžiausią anglies ūkininkavimo programą Lietuvoje, apimančią per 140 000 ha. Visoje Europoje į „InSoil“ programą įtraukta beveik 1 mln. hektarų dirbamos žemės. Bendrovė taip pat yra suteikusi daugiau nei 100 mln. Eur paskolų ūkininkų perėjimui prie tvaresnės žemdirbystės ir yra vienintelė tokio pobūdžio specializuota finansuotoja Europoje.
