Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad maždaug 300 tūkst. žmonių mobilizacija Rusijoje yra visiškai tikėtinas scenarijus. Jo vertinimu, Maskva laukė, kol rugsėjo 18–20 dienomis pasibaigs Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – rinkimai, o dabar mobilizacija bus surengta, nors gali būti apie ją viešai nepaskelbta.
Maskva mobilizacijos planus neigia
„Mums šis scenarijus atrodo visiškai tikėtinas. Jie laukė savo rinkimų į Valstybės Dūmą. Jie įvyko. Ir dabar akivaizdu, kad Rusija tai padarys“, – rugsėjo 24 dieną televizijos kanalams TF1 ir „France 2“ sakė E. Macronas.
Pasak Prancūzijos prezidento, lieka neaišku, ar Rusijos valdžia apie mobilizaciją paskelbs oficialiai, ar ją vykdys be viešo pareiškimo. Jis pridūrė matantis kelis požymius, kad Maskva tam ruošiasi.
Rugsėjį vykę rinkimai buvo pirmieji Rusijos parlamento rinkimai nuo 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Suskaičiavus daugiau kaip 95 proc. balsų, valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ pretendavo į daugiau kaip tris ketvirtadalius Dūmos mandatų.
Kremlius teiginius apie galimą naują mobilizaciją neigia. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas rugsėjo 18 dieną pareiškė, kad iki metų pabaigos neplanuojama mobilizuoti 300 tūkst. žmonių. Anot jo, per pirmąjį 2026 metų pusmetį sutartis su Rusijos gynybos ministerija pasirašė daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 3 dieną taip pat tvirtino, kad tuo metu nebuvo scenarijaus, dėl kurio reikėtų skelbti mobilizaciją. Pranešimus apie galimus tokius planus jis vadino prieš Dūmos rinkimus surengta informacine ataka.
Donbaso užėmimas dar truktų iki dvejų metų
E. Macrono vertinimu, galima mobilizacija rodytų, kad Maskva yra pasirengusi dar didesnėms aukoms, siekdama užimti visą Donbasą – rytinį Ukrainos regioną, kuriame sutelktos pagrindinės Rusijos puolimo operacijos.
Prancūzijos prezidentas teigė, kad dabartiniu puolimo tempu Rusijai neužimtai Donbaso daliai užkariauti reikėtų dar pusantrų–dvejų metų. Pasak jo, toks puolimas Rusijai reikštų milžiniškus nuostolius, o Ukrainai sukeltų didelių kančių.
E. Macronas sakė, kad nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 1,2 mln. žuvusių ir sužeistų karių.
JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) liepos 1 dieną skelbė didesnį vertinimą: nuo 2022 metų vasario iki 2026 metų birželio Rusijos kariuomenė galėjo patirti apie 1,4 mln. bendrų nuostolių. Į šį skaičių įtraukti žuvę, sužeisti ir dingę be žinios kariai, o žuvusiųjų skaičius vertintas 400–450 tūkstančių.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte rugsėjo 10 dieną teigė, kad Rusija Ukrainoje kas mėnesį netenka daugiau kaip 40 tūkst. žuvusių arba sunkiai sužeistų karių. Tai būtų vidutiniškai apie 1,3 tūkst. žmonių per dieną.
Macronas perspėja dėl priešiškų veiksmų Europoje
E. Macronas taip pat pareiškė, kad galimą Rusijos puolimo prieš Europą scenarijų būtina vertinti rimtai, tačiau nepavadino tokio puolimo neišvengiamu. Pasak jo, Maskva Europos valstybes laiko Ukrainos „strateginiu užnugariu“, nes jos teikia paramą Kyjivui.
Kalbėdamas apie hibridines grėsmes, Prancūzijos prezidentas įvardijo kibernetines atakas, dezinformaciją ir rugpjūčio 4-osios vakarą Leipcigo/Halės oro uoste Vokietijoje rastą sprogmenimis užtaisytą droną. Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 dieną dėl mėginimo surengti išpuolį apkaltino Rusiją.
Paklaustas, ar panašus išpuolis galėtų būti surengtas Prancūzijoje, E. Macronas atsakė teigiamai. Jo teigimu, Rusijos priešiškų, o kartais ir nusikalstamų veiksmų prieš Europos valstybes daugėja.
Kartu prezidentas paneigė pranešimą, esą JAV Centrinė žvalgybos valdyba perspėjo Prancūziją apie galimą iš civilinių laivų vykdomą Rusijos dronų operaciją prieš Pietų Europą. Pasak E. Macrono, Prancūzijos tarnybos tokio perspėjimo negavo. Šiuos teiginius taip pat atmetė Italijos gynybos ministras Guido Crosetto.
Rugsėjo 18 dieną E. Macronas sukvietė Prancūzijos parlamentinių partijų vadovus ir nurodė parengti ypatingos svarbos infrastruktūros bei gynybos pramonės objektų apsaugos nuo dronų ir kibernetinių atakų planą.
Nepaisydama šių perspėjimų dėl Rusijos, Prancūzija rugsėjo 11 dieną paprašė dėl „nacionalinio saugumo priežasčių“ išbraukti Rusijos verslininką Ališerą Usmanovą iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo. Rugsėjo 22 dieną ES šiam prašymui pritarė.
