Europos Sąjungos valstybės 2026 m. rugsėjo 21 d., pirmadienį, dėl Latvijos prieštaravimo nepasiekė vieningo susitarimo panaikinti sankcijas Rusijos oligarchams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui. Derybas nuspręsta tęsti Belgijos sostinėje Briuselyje.
Kompromisas būtų pakeitęs įprastą sankcijų pratęsimo tvarką
Siūlyta iš sankcijų sąrašo išbraukti Rusijos ir Uzbekistano metalų magnatą A. Usmanovą bei M. Fridmaną, o maždaug 3 tūkst. kitų asmenų ir organizacijų taikomas priemones pratęsti trejiems metams. Iki šiol individualios ES sankcijos paprastai būdavo peržiūrimos ir pratęsiamos kas šešis mėnesius.
Sprendimui buvo būtinas visų valstybių narių pritarimas. Jį reikėjo priimti iki rugsėjo 22-osios vidurnakčio, terminą jau kartą pratęsus nuo pirminės rugsėjo 15 d. datos.
Prancūzija, remdamasi nacionalinio saugumo motyvais, reikalavo iš sąrašo pašalinti A. Usmanovą. Liuksemburgas tuomet pareikalavo tokio pat sprendimo M. Fridmanui, kuris šiai valstybei yra pateikęs 16 mlrd. JAV dolerių ieškinį dėl jo turto įšaldymo.
Latvija liko paskutinė kompromisui prieštaravusi ES valstybė. Rygos vyriausybė teigė turėjusi rinktis tarp dviejų asmenų statuso pakeitimo ir pavojaus visam beveik 3 tūkst. įrašų apimančiam sankcijų režimui.
Kitą dieną Latvija susilaikė ir leido sprendimą patvirtinti
Rugsėjo 22 d. Latvijos atstovas ES Tarybos, kurioje valstybės narės priima bendrus sprendimus, procedūroje susilaikė. Tai leido sprendimą oficialiai patvirtinti raštu, nors Ryga ir toliau viešai nepritarė A. Usmanovo bei M. Fridmano išbraukimui.
ES panaikino abiem oligarchams taikytą turto įšaldymą ir draudimą atvykti, nepaisydama Ukrainos raginimų sankcijų jiems neatšaukti.
Likusias individualias sankcijas ES Taryba pratęsė 36 mėnesiams – iki 2029 m. rugsėjo 22 d. Jos taikomos daugiau kaip 3 tūkst. asmenų ir subjektų. Priemonės apima fizinių asmenų kelionių ribojimus, turto įšaldymą ir draudimą į sąrašą įtrauktiems asmenims bei organizacijoms suteikti lėšų ar kitų ekonominių išteklių.
Per sąrašo peržiūrą ES taip pat nepratęsė sankcijų dar trims asmenims ir vienam subjektui, o tris mirusius asmenis iš sąrašo pašalino.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad oligarchų išbraukimas pasiuntė labai blogą signalą tuo metu, kai Rusija didina spaudimą Ukrainai.
Latvija oligarchams iš karto pritaikė nacionalines sankcijas
Tą pačią rugsėjo 22 d. Latvija A. Usmanovui ir M. Fridmanui nustatė nacionalines sankcijas. Jos įsigaliojo pasirašius sprendimus, todėl Latvijos teritorijoje ribojimų taikymas nenutrūko.
Nacionalinės priemonės apima finansinius ir atvykimo ribojimus. Oligarchų lėšos bei ekonominiai ištekliai Latvijoje turi būti įšaldyti, o jiems draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti naujų išteklių. Šie reikalavimai taikomi ir jų valdomoms įmonėms.
Latvija taip pat paskelbė, kad Prancūzija sutiko pradėti derybas dėl Rygos prisijungimo prie prancūzų branduolinio atgrasymo iniciatyvos bei stiprinti karinį, ypač oro gynybos, buvimą Latvijoje.
Prancūzija partneriams privačiai aiškino, kad Azerbaidžanas per A. Usmanovo sankcijų klausimą spaudė Paryžių dėl dviejų šioje Pietų Kaukazo valstybėje laikomų Prancūzijos piliečių. Azerbaidžano sostinė Baku kaltinimą „šantažu“ atmetė.
Rugsėjo 23 d. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas suteikė malonę už šnipinėjimą kalintam Prancūzijos piliečiui. Paryžius šį sprendimą pavadino humanitariniu gestu.
