Tyrimas Drezdene atskleidė, kad muziejų lankymas teikia didelę medicininę naudą žmonėms, sergantiems demencija, ir tai yra palyginti nebrangu. Jungtinėje Karalystėje gydytojai jau gali skirti apsilankymus muziejuje kaip terapiją. Lietuva taip pat žengia panašiu keliu – kuriamas demencijai atvirų muziejų tinklas.
Muziejai jungiasi į tinklą
Asmenys, sergantys demencija, bei jų artimieji ar globėjai dažnai susiduria su socialine atskirtimi ir izoliacija. Siekiant mažinti su demencija susijusią stigmą ir skatinti šių žmonių dalyvavimą visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime, Lietuvoje kuriamas demencijai atvirų muziejų tinklas TADAM. Prie tinklo jau prisijungė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus.
Atvirų muziejų tinklas siekia atkreipti visuomenės dėmesį į demencijos temą ir skatina muziejus vykdyti švietėjišką veiklą. „Žmonėms yra svarbu turėti galimybę kokybiškai leisti laiką ne namuose. Laikas su artimuoju suteikia gerų emocijų“, – teigia M.K. Čiurlionio dailės muziejaus socialinių ir kultūrinių projektų kuratorė Rūta Klevaitė.
Pasak jos, net paprastas apsilankymas muziejuje, o juo labiau ekskursija su gidu, gali tapti maloniu kasdienybės pertraukimu demencija sergantiems asmenims. Specializuotos programos gali pagerinti jų gyvenimo kokybę ir psichinę sveikatą.
R. Klevaitė pabrėžia, kad M.K. Čiurlionio dailės muziejus kol kas neturi specialios programos asmenims su demencija, tačiau edukacinė programa yra kuriama ir planuojama pradėti nuo lapkričio mėnesio. Iki šiol ekskursijas muziejuje vedė asociacijos „Demencija Lietuvoje“ steigėja ir prezidentė, edukologė, tyrėja Ieva Penkutė.
Edukacija per pojūčius
Senjorai yra viena iš grupių, kuriai muziejus skiria daug dėmesio. Nors muziejus neturėjo didelės patirties bendraujant su demencija sergančiais žmonėmis, tačiau, pasak R. Klevaitės, kartais buvo lankomasi globos namuose. „Tą darėme savarankiškai; intuityviai taikėme panašius metodus, kurių dabar ir mokomės“, – pasakojo kuratorė, pridurdama, kad dabar darbas vyksta kryptingiau.
Asmenims su demencija skirta programa bus lėtesnio tempo, orientuota į kelis eksponatus. Ji apims daugiau pokalbių, bendravimo ir specialių pagalbinių priemonių naudojimą, kurios padeda bendrauti ne tik žodžiu, bet ir per pojūčius: lytėjimą, uoslę, klausą. Šios priemonės, pasak R. Klevaitės, turėtų padėti atgaivinti prisiminimus ir skatinti diskusiją.
Norint, kad muziejus būtų atviras asmenims su negaliomis, svarbu pasirūpinti patogiu priėjimu prie ekspozicijos, tinkamai įrengtais sanitariniais mazgais, galimybe prisėsti ir pailsėti. Taip pat reikėtų nepamiršti pasirūpinti vandeniu ir arbata.
Bandomoji ekskursija
Globėjų ar artimųjų vaidmuo šiuose susitikimuose yra itin svarbus. Nors pašnekovė dar nėra vedusi specializuotos ekskursijos, pastebėjo, kad artimieji mielai įsitraukia, jiems tai – vertingas laikas, suteikiantis įvairių patirčių.
„Grupę, kuri dalyvavo bandomojoje ekskursijoje, lydėjo socialiniai darbuotojai. Buvo smagu, kad jie irgi įsitraukė bei dalyvavo kartu, nes jie geriau pažįsta savo dienos centro lankytojus. Bendras dalyvavimas ir demencija sergantiems žmonėms suteikia daugiau pasitikėjimo. Susitikimas būna kokybiškesnis“, – teigė R. Klevaitė.
Demencija sergantys muziejaus lankytojai išgyvena įvairias emocijas. R. Klevaitė prisimena atvejį bandomojoje ekskursijoje, kai vienas dalyvis labai susijaudino ir pravirko. Tokiu atveju svarbu leisti žmogui išbūti su savo emocijomis. „Kai tai nutiko, tiesiog ramiai kalbėjomės, pabuvome, neskubėjome pereiti prie temų ir pabėgti nuo emocijų, tiesiog išbuvome tą emociją ir tada keliavome toliau“, – pasakojo pašnekovė, pabrėždama, kad svarbiausia yra nebijoti ir natūraliai reaguoti į lankytojų patiriamas emocijas.
Komentaras
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius:
Moksliniai tyrimai rodo, kad demencijos prevencijai svarbus protinis ir fizinis aktyvumas bei bendravimas. Šie trys pagrindiniai komponentai, o ne maisto papildai, leidžia atitolinti demencijos atsiradimą. Muziejų lankymas, ypač su grupe, apima visas šias sritis. Diskusijos ekskursijų metu skatina protinį aktyvumą ir teigiamas emocijas, o pasivaikščiojimas po muziejų teigiamai veikia fizinę sveikatą, taip lėtinant ligos progresavimą.
Profilaktiškai lankyti užsiėmimus, anot M. Marcinkevičiaus, reikėtų ne tik tiems, kuriems jau nustatyta demencija, bet ir visiems vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuvoje, kaip ir užsienyje, skatinama vyresnio amžiaus žmonių kultūrinė ir socialinė integracija, pavyzdžiui, per Socialinio recepto iniciatyvą.
Vis daugiau dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatai. Ilgaamžiškumas tampa populiaria tema net tarp jaunimo, tačiau dažnai dėmesys nukrypsta į komercinius aspektus – maisto papildus, procedūras, o ne į esminius, nemokamus ir lengvai prieinamus veiksnius, tokius kaip protinis aktyvumas, fizinis aktyvumas ir bendravimas.
Deja, ilgaamžiškumo judėjimas yra smarkiai komercializuotas, žmonės dažnai išleidžia dideles sumas pinigų nesuteikiantiems naudos papildams. Nors apie tai kalbama, tačiau ne visada profesionaliai ir sąžiningai, nes daug kas siekia finansinės naudos, o ne realios pagalbos žmogui.
Tarp kitko
Socialinis receptas – tai Sveikatos apsaugos ministerijos ir partnerių projektas, skirtas senjorų psichologinei gerovei ir psichikos sveikatai stiprinti. Jis remiasi gerąja užsienio šalių patirtimi ir apima kultūros, sveikatingumo bei neformaliojo švietimo veiklas.
