Kodėl moterų karjeros moksle dažnai nutrūksta kylant akademiniais laiptais? Lyčių lygybė moksle nesusiklosto savaime. Ją lemia instituciniai sprendimai, akademinė kultūra ir tai, kokios karjeros trajektorijos visuomenėje laikomos „normaliomis“.
Būtent šiuos procesus nagrinėja tarptautinė konferencija „Women in Science (WinS)“, kuri, minint Tarptautinę moterų ir mergaičių dieną moksle, 2026 m. vasario 11–12 d. jau antrus metus iš eilės vyks Mykolo Romerio universitete (MRU) Vilniuje.
Konferencija sparčiai išaugo ir tapo tarptautine diskusijų platforma, kurioje lyčių lygybė moksle aptariama ne kaip nišinė tema, o kaip bendras akademinės bendruomenės iššūkis. Šiemet WinS suburia mokslininkus, akademinius lyderius ir politikos formuotojus iš 15 šalių. Jie atstovauja skirtingoms mokslo sritims – nuo technologijų ir gamtos mokslų iki socialinių ir humanitarinių mokslų.
Konferencijoje dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka, Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, Lietuvos fizikų draugijos prezidentė dr. habil. Gražina Tautvaišienė, 2025 Baltijos šalių nacionalinės mokslų akademijos ir UNESCO nacionalinės komisijos „Moterims moksle“ laureatė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė.
Taip pat – kultūros ministrė dr. Vaida Aleknavičienė, akademinės etikos kontrolierė dr. Reda Cimmperman ir kiti mokslo bei viešosios politikos lyderiai. Konferenciją globoja Lietuvos Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
Konferencijos tarptautinį mokslinį komitetą sudaro 46 nariai iš įvairių šalių ir mokslo sričių. Jame – universitetų rektoriai, mokslo institucijų vadovai, profesoriai ir jaunesnieji tyrėjai, atstovaujantys tiek STEM ir STEAM sritims, tiek socialiniams bei humanitariniams mokslams. Toks spektras pabrėžia, kad lyčių lygybė moksle nėra vienos disciplinos ar vieno regiono problema.
Moksliniam komitetui pirmininkauja MRU rektorė, Lietuvos rektorių konferencijos prezidentė, Tarptautinio universitetų aljanso (IAU) viceprezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė, aktyviai dalyvaujanti Europos moterų rektorių asociacijos (EWORA) veikloje. Jos lyderystė konferencijoje siunčia aiškią žinutę: lyčių lygybė moksle yra strateginis akademinės politikos klausimas, reikalaujantis aukščiausio lygmens įsitraukimo.
„Akademinė bendruomenė turėtų parengti moteris įvairioms sėkmingoms profesinėms karjeroms. Todėl turime ugdyti moteris, kurios yra pasirengusios imtis sprendimų priėmimo vaidmenų bet kurioje srityje, ne tik mokslo“, – akcentuoja prof. dr. Inga Žalėnienė.
„Women in Science“ konferenciją organizuoja MRU ir ACEBaltic (Association of Spanish Scientists in the Baltic Countries) bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais. ACEBaltic priklauso RAICEX – pasauliniam Ispanijos mokslininkų ir tyrėjų diasporos tinklui, jungiančiam akademines institucijas visame pasaulyje.
Konferencijos iniciatorė ir pagrindinė organizatorė, ACEBaltic viceprezidentė dr. Isabel Palomo Domínguez, savo veikla jungia skirtingas akademines bendruomenes ir institucijas. Ji vadovauja tarptautiniam projektui PSGENEQ (Postdigital Storytelling for Gender Equality), kurį įgyvendina MRU kartu su Alikantės ir Sevilijos universitetų mokslininkais. Jie tyrinėja, kaip kasdieniai pasakojimai akademinėje ir viešojoje erdvėje formuoja lyčių vaidmenis ir profesinius pasirinkimus.
Pasak dr. Isabel Palomo Domínguez, tai, kad moterys nepakankamai atstovaujamos moksle yra visų atsakomybė. „Tik įvairi ir įtrauki mokslo bendruomenė gali užtikrinti pažangą, kuri būtų inovatyvi ir socialiai teisinga,“ – akcentuoja mokslininkė.
Konferencijoje bus aptariami Lietuvos ir tarptautinei bendruomenei aktualūs klausimai: kodėl moterų karjeros moksle dažnai nutrūksta kylant akademiniais laiptais, kaip institucijos gali padėti išlaikyti talentus ir kodėl lyčių lygybė šiandien vis labiau siejama su mokslo kokybe, konkurencingumu bei inovacijų potencialu.
