„Kas blogiausio gali nutikti? Tiesiog prarasime pinigus.“ Šiuos žodžius, prisimena agronomijos mokslų daktaras ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) alumnas Gediminas Kudirka, ištartus per pietus greito maisto restorane su kurso draugu – žodžius, kurie pažymėjo giliosios AgTech startuolio „Freya Cultivation Systems“ pradžią.
„Startuolis atsirado palaipsniui. Tai nebuvo ilgų tyrimų rezultatas, o greičiau atvejis „pabandykime“. Paveldėjau bruožą iš savo tėvo: jis sako, kad pirmiausia ką nors padarys, o tik paskui išsiaiškina, kaip tai padaryti. Čia buvo panašiai. Taigi mes tiesiog ėmėmės ir pradėjome. Tai buvo mano pirmieji magistrantūros studijų metai. Žinoma, idėja augo, keitėsi ir vystėsi bėgant laikui, bet startuolis prasidėjo studijų metu“, – prisimena Gediminas.
Laisvė, atsakomybė ir lūžio taškas
Vaikystėje dabartinis agronomijos mokslų daktaras neturėjo aiškios vizijos, kuo nori būti užaugęs. Bet mokykloje susidomėjo chemija ir biologija. „Nusprendžiau, kad šias dvi sritis galima sujungti. Kai esi paskutinėje klasėje, iš tikrųjų neturi jokio supratimo, ko tikėtis iš universitetinių studijų, todėl įsijungiau internetą, pasiskaičiau apie biochemiją, man patiko ir įrašiau tai kaip antrą pasirinkimą. Pirmas pasirinkimas buvo medicina, bet į valstybės finansuojamą vietą nepatekau, todėl baigiau studijuoti biochemiją“, – prisimena Gediminas savo kelionę į gamtos mokslų studijas VDU.
„Man patiko VDU dėl laisvės. Gamtos mokslų fakultete ir universitete apskritai yra labai daug laisvės – gali daryti ką nori. Lankai paskaitas, praleidi paskaitas, pats viską organizuoji ir planuoji – žinoma, ta laisvė taip pat ateina su atsakomybe, vis tiek turi atlikti savo darbą, bet aš vertinau tą laisvę priimti sprendimus“, – prisimena alumnas savo studijų metus, pridurdamas, kad jį taip pat džiugino fakulteto dėstytojai, kurie palaikė kolegiškus santykius su studentais ir suteikė jiems nemažai laisvės studijuojant.
Gediminas pripažįsta, kad jo laikas universitete turėjo visko po truputį: buvo tipiško studentiško gyvenimo periodų, įskaitant ėjimą į paskaitas vos po kelių valandų miego. „Per pirmuosius dvejus metus galėčiau pasakyti, kad mėgavausi studentišku gyvenimu labiau nei studijomis. Vėliau įvyko tam tikras lūžio taškas ir aš supratau, kad man tikrai reikia kaupti žinias, todėl turėjau pradėti balansuoti“, – prisimena mokslininkas.
Žinios ir pragmatiški sprendimai
Gediminas Kudirka įsitikinęs, kad visos gyvenime įgytos žinios ir patirtis pasitarnauja: „Tiesa yra sena patarlė, kad žinios naštos nepadaro. Niekada nežinai, kada sukauptos žinios pravers. Universitete išmokau daug skirtingų dalykų ir, nors gali atrodyti, kad niekada nenaudosi dalies tų žinių, jos dažnai pasirodo būtinos, ypač kuriant ką nors naujo.“
Be įgytų žinių, Gediminas taip pat vertina šiltus santykius, kuriuos palaiko su savo dėstytojais nuo studijų universitete laikų. „Su doc. Lina Rageliene iš Gamtos mokslų fakulteto kalbėdavome ne tik apie mokslą, bet ir apie gyvenimą, ir užsimezgė toks šiltas ryšys, kad net ir dabar susitinkame bent kelis kartus per metus“, – prisimena alumnas. Gediminas taip pat pasakoja dar vieną gana komišką situaciją, susijusią su doc. Rageliene.
„Kai pradėjau rašyti savo pirmąjį bakalauro darbą, nieko nežinojau apie bakterijas, kurias turėjau tirti. Todėl kreipiausi pagalbos į doc. Ragelienę. Ir, žinoma, ji nelabai turėjo laiko. Bet žinojau, kad ji atvyksta į darbą aštuntą ryto, ir pagalvojau, kad ji iš karto nepasiners į intensyvų darbą. Todėl aš taip pat ateidavau aštuntą ir sakydavau: „Labas rytas, dabar pakalbėkime“, – juokiasi Gediminas. Jis apibūdina būdą, kuriuo rinko reikiamas žinias savo bakalauro darbui, kaip priminimą, kad reikia išmokti prisitaikyti ir rasti būdą pasiekti savo tikslus.
Baigęs bakalauro ir magistro studijas VDU, Gediminas tęsė savo akademinį kelią Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC), šįkart žemės ūkio mokslų srityje. „Nemanau, kad taip greitai pradėsiu doktorantūros studijas, iškart po magistro. Galvojau, kad stosiu, kai man bus 40 metų ir neturėsiu ką veikti. Bet aplinkybės susiklostė kitaip. Į agronomijos doktorantūros programą įstojau iš reikalo.
Studijų metu su kolega pradėjome dirbti su augalais. Jau buvome šiek tiek pažengę į priekį ir net laimėję konkursą bei gavę finansavimą, todėl mums reikėjo žinių apie augalus – mes dirbome su augalais, bet aš nieko apie juos nežinojau… Taigi į agronomijos doktorantūros programą įstojau grynai iš pragmatiško reikalo – man reikėjo žinių, reikėjo prieigos prie infrastruktūros, ir taip aš atsidūriau doktorantūros studijose“, – aiškina mokslininkas.
Iš eksperimento gimęs startuolis
Idėja sukurti startuolį „Freya Cultivation Systems“ kilo pirmaisiais Gedimino magistrantūros studijų metais. „Su kurso draugu Salvijumi rašėme darbus doc. Ragelienės kursui ir, kadangi buvome stropūs studentai, mums buvo pasiūlyta pabandyti dirbti su universiteto gauta užklausa – sukurti konkretų metodą. Taigi mes pabandėme, išsiaiškinome, kaip paimti mėginius, ir atlikome analizę, kuri truko apie penkias minutes. Per tą laiką nelabai ką daugiau galima nuveikti, todėl tiesiog laukdavome ir kalbėdavomės. Per vieną iš tų pokalbių Salvijus pasidalijo savo idėja, ir, kadangi aš turėjau šiek tiek santaupų, aš buvau tas, kuris pasakė: „Darykime tai“, – prisimena Gediminas, aiškindamas, kaip kilo idėja auginti augalus rūke, ir priduria, kad pirmieji bandymai ir įmonės veiklos planavimas vyko jo kambaryje tėvų namuose.
Gediminas apibūdina „Freya Cultivation Systems“ metodą kaip principą pasiekti daugiau mažesnėmis sąnaudomis. „„Freya“ šiltnamio auginimo erdvę naudoja du kartus efektyviau. Augalai auginami ant trikampių konstrukcijų, o tai yra geometrinis pranašumas. Tokiu būdu auginamus augalus reikia purkšti. Tam sukūrėme purkštukus, kurie išvengia pramoninių problemų, kurios egzistavo anksčiau – jie neužsikemša. Purkštukai purškia augalų šaknis su intervalais, veikia kaip judantys drėkinimo įrenginiai“, – aiškina jis, pridurdamas, kad auginti daugiau tame pačiame ploto vienete yra labai paprasta idėja, kurią nėra paprasta įgyvendinti.
Mokslininkas teigia, kad mūsų įsitikinimas, jog augalus galima auginti tik dirvožemyje, yra klaidingas. „Komercinėje aplinkoje augalai jau seniai nebeauginami dirvožemyje. Vienas iš pagrindinių būdų auginti augalus yra tiesiog aprūpinti juos vandeniu: užliejant arba lašinant. Augalai gali augti akmens vatoje arba substrate. Dirvožemis iš esmės nereikalingas – tai tik buferis, kuriame augalai gyvena“, – sako Gediminas.
Paklaustas apie mokslo ir verslo derinį, jis pažymi, kad tai nėra lengva, nes paprastai viena iš šių dviejų sričių vis tiek turi dominuoti, tačiau tai įmanoma padaryti, ypač šalyje, kuri suteikia gerą „dirvožemį“ tam: „Lietuva yra gera vieta kurti didelės pridėtinės vertės verslus, pagrįstus mokslu. Turime reikiamą žmogiškąjį kapitalą ir infrastruktūrą. Be to, mes galime gauti viską, ko reikia tyrimams, iš bet kurios pasaulio vietos gana greitai. Ir be to, yra žmonių, kurie turi „alkį“ imtis veiksmų ir padaryti dalykus.“
„Viską subalansuoti yra sudėtinga, ypač jei nori viską daryti maksimaliai. Tokiu atveju turi aukoti. Paaukojau labai daug savo laiko, arba, tiksliau, pasirinkau tai daryti: dirbau kiekvieną dieną ir skyriau ilgai valandų darbui, todėl nuovargis buvo neišvengiamas“, – pripažįsta Gediminas, kalbėdamas apie atsakingo darbo reikalavimus giliosios AgTech startuolyje.
Sugrįžimas į akademinį pasaulį
„Man patinka fundamentalūs mokslai, man patinka akademinis pasaulis ir man patinka mokslas kaip disciplina – ieškojimas, atradimas ir tyrimas. Atlikti tyrimai gali būti ne iš karto komerciškai naudingi, galbūt vėliau, bet tyrinėti ir daryti dalykus, kurie man tikrai įdomūs, yra tai, kas man visada patiko“, – sako Gediminas.
Jo noras grįžti į mokslo ir akademinį pasaulį kartu su dabartine įmonės plėtros stadija, kurioje fundamentalaus mokslininko vaidmuo nėra toks būtinas, paskatino Gediminą priimti sunkų sprendimą atsitraukti nuo aktyvios „Freya Cultivation Systems“ veiklos: „Liksiu su startuoliu kaip mokslinis konsultantas ir mažasis akcininkas, bet atsitraukiu nuo aktyvios veiklos. Grįžtu į mokslą ir daugiausia dėmesio skirsiu augalams LAMMC.“
„Kurdami ir plėtodami startuolį, tuo pačiu metu studijavau doktorantūroje, o apgynęs disertaciją supratau, kaip pasiilgau mokslinio darbo. Šiame savo gyvenimo etape nenoriu vytis startuolio; Noriu gilintis į mokslą“, – šypsosi Gediminas.
Kalbėdamas apie tyrimų sritis, kurios jį domina, Gediminas mini kontroliuojamos aplinkos sodininkystę: „Klimatui keičiantis, darosi vis sunkiau užauginti pakankamai produkcijos naudojant įprastus komercinius metodus. Susiduriame su sausromis ir smarkiomis liūtimis, todėl prarandama daug produkcijos. Dėl to dalis gamybos turi persikelti į vertikalias fermas arba šiltnamius.“
„Bet šiltnamiuose vis dar iki galo neišnaudojamas biologinis augalų potencialas. Tai reiškia, kad reikia tiek gilesnio paties augalo supratimo, tiek naujų sistemų kūrimo ir patvirtinimo“, – sako Gediminas, aptardamas savo ateities tyrimų planus. Jis priduria, kad jį ypač domina gilesnis augalų biologijos supratimas ir galimybė tirti augalus molekuliniu lygiu bei gerinti fotosintezės procesus, kurie ateityje galėtų būti naudingesni ir sukurti didesnę pridėtinę vertę.
Perspektyvos ir platūs horizontai
Paklaustas, ar jis apibūdintų studijas gamtos ir žemės ūkio moksluose kaip siūlančias geras perspektyvas, Gediminas sako, kad bet kuri studijų sritis gali būti perspektyvi, jei žmogus nori išnaudoti visas galimybes. „Geras specialistas visada bus paklausus, nesvarbu, kokia sritis. Svarbu, kad studentai norėtų iš studijų gauti kuo daugiau ir tada tas žinias tinkamai panaudotų“, – sako jis, pridurdamas, kad, kita vertus, diplomas nebūtinai nulemia žmogaus karjeros kryptį.
Jo nuomone, universiteto tikslas yra plėsti studentų akiratį – kuo platesnė perspektyva, tuo daugiau pasieksite. „Galbūt nebaigsite dirbti būtent toje srityje, kurią studijavote. Biochemijos laipsnio baigimas automatiškai nereiškia, kad tapsite biochemiku, tačiau jums reikia plėsti savo žinias. Turėdami žinių galite pasiekti didelių dalykų.
„Atvirai pasakius, niekada nenorėjau dirbti laboratorijoje ir niekada nenorėjau dirbti su augalais. Tačiau vienu savo gyvenimo momentu aš įkūriau savo laboratoriją ir būtent tai padariau, o dabar grįžtu jų studijuoti. Pasirodo, man iš tikrųjų patinka augalai ir jie man įdomūs“, – šypsosi Gediminas.
