NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį, rugsėjo 30 dieną, Briuselyje, Belgijoje, pareiškė, kad tiesioginės Rusijos grėsmės Aljanso teritorijai nėra. Jis ragino Baltijos šalių gyventojus pernelyg nesibaiminti ir patikino, kad NATO yra parengusi gynybos planus bei gintų kiekvieną savo teritorijos centimetrą.
Aljansas iš anksto pastebėtų Rusijos pajėgų telkimą
„Prašau, nustokite taip stipriai nerimauti – mes tam esame pasiruošę“, – sakė M. Rutte, paklaustas apie regione augantį nerimą ir pranešimus dėl galimos tiesioginės Rusijos grėsmės.
Pasak NATO vadovo, jeigu Rusija ketintų imtis karinių veiksmų prieš Lietuvą ar kitą Baltijos šalį, Suomiją, Lenkiją arba bet kurią kitą Aljanso narę, prieš tai būtų pastebėtas jos pajėgų telkimas.
„Jei pajėgos bus telkiamos, mes tai pamatysime ir, jei kas nors nutiktų, su tuo susitvarkysime“, – teigė jis.
M. Rutte pabrėžė, kad NATO laikysis gynybinės pozicijos, tačiau užpuolimo atveju yra pasirengusi atsakyti ir apsiginti. Paklaustas, ar branduolinio ginklo panaudojimo prieš Baltijos šalis rizika tapo reali, jis atsakė neigiamai ir pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žino negalįs laimėti konflikto su NATO.
Maskva pagrasino visu arsenalu dėl Kaliningrado
Rusija NATO atsiųstoje diplomatinėje notoje perspėjo esanti pasirengusi panaudoti visą turimą arsenalą, įskaitant branduolinius ginklus, jeigu Aljanso valstybės mėgintų atkirsti Kaliningrado sritį nuo likusios Rusijos.
Agentūros „Reuters“ matytame dokumente Maskva apkaltino NATO pasirinkus „pavojingą ir neatsakingą kursą“, kuris esą kelia didelę tiesioginio ginkluoto konflikto riziką. Rusija taip pat užsiminė apie galimus smūgius sprendimų priėmimo centrams Aljanso šalyse.
Kaliningrado sritis yra Rusijos teritorija tarp Lietuvos ir Lenkijos. Joje veikia pagrindinė Rusijos Baltijos laivyno bazė ir dislokuotos branduolinius užtaisus galinčios nešti raketos „Iskander“.
M. Rutte neatskleidė tikslaus Rusijos laiško turinio, tačiau patvirtino, kad NATO atsakė „trumpa ir lakoniška“ nota. Joje Aljansas nurodė esantis gynybinis, o jo pratybos ir kita veikla nekelia grėsmės jokiai Rusijos teritorijos daliai. Maskva taip pat paraginta nutraukti neatsakingą branduolinę retoriką ir karą Ukrainoje.
NATO atstovė Allison Hart patvirtino, kad Aljansas gavo rašytinį Rusijos pranešimą. Ji pasmerkė grasinimus jėga ir pabrėžė, kad NATO nesitaiko į Kaliningradą.
Rusijos atstovai tvirtino turintys informacijos, esą NATO rengia Kaliningrado srities oro ir jūrų blokadą, tačiau Aljansas šį teiginį atmetė. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas perspėjimą aiškino kaip Rusijos diplomatų mėginimą priminti „karštakošiams Europoje“ apie Maskvos politiką, reaguojant į pareiškimus dėl Kaliningrado.
Maskva taip pat neigia Europos vyriausybių kaltinimus, kad Rusija intensyvina hibridinį karą žemyne ir gali rengtis kariniam išpuoliui prieš NATO valstybę.
Rutte ragina nenukreipti dėmesio nuo Ukrainos
M. Rutte teigimu, Rusijos grasinimais ir hibridiniais veiksmais siekiama suskaldyti NATO sąjungininkus bei nukreipti jų dėmesį nuo Ukrainos. Todėl, pasak jo, Aljansas turėtų tęsti, o ne mažinti paramą Kyjivui.
NATO vadovas nurodė manantis, kad Rusija Ukrainoje kas mėnesį netenka apie 43 tūkst. žuvusių arba sunkiai sužeistų karių. Jo vertinimu, Ukraina frontą laiko geriau nei prieš pusmetį ar metus.
M. Rutte taip pat pakartojo nuomonę, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra vienintelis lyderis, turintis pakankamai politinio svorio pralaužti derybų su V. Putinu aklavietę, nors ligšiolinės JAV pastangos karo neužbaigė.
„Mes visi norime, kad šis karas pasibaigtų, tačiau, žinote, tango šokamas dviese“, – sakė M. Rutte. Pasak jo, taikos susitarimui reikia abiejų kariaujančių šalių, tačiau V. Putinas kol kas nerodo pasirengimo rimtai įsitraukti į derybas. NATO vadovas taip pat negalėjo pažadėti, kad paliaubos bus pasiektos iki žiemos.
