NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį, rugsėjo 30 dieną, pareiškė, kad Rusija nekelia neatidėliotinos grėsmės Aljanso teritorijai. Briuselyje surengtame „Euronews Defence & Space Summit“ jis taip reagavo į Maskvos perspėjimą dėl Kaliningrado srities.
Maskva pagrasino panaudoti visą savo arsenalą
M. Rutte teigimu, NATO Rusijos grėsmės vertinimas nepasikeitė nei per pastarąsias tris savaites, nei per tris mėnesius ar metus. Aljansas į Maskvos kreipimąsi esą reagavo „gana ramiai“.
Rusija perspėjo esanti pasirengusi panaudoti visą savo arsenalą, įskaitant branduolinius ginklus, jeigu NATO šalys mėgintų atkirsti Kaliningrado sritį nuo likusios Rusijos.
Kaliningrado sritis yra Rusijos eksklavas prie Baltijos jūros, įsiterpęs tarp NATO narių Lietuvos ir Lenkijos. Jame įsikūrusi pagrindinė Rusijos Baltijos laivyno bazė ir dislokuotos branduolinį užtaisą galinčios nešti raketos „Iskander“.
Rugsėjo 28 dieną paskelbtame pareiškime Rusijos ambasada Belgijoje nurodė savo poziciją perdavusi NATO tarptautiniam sekretoriatui ir Belgijos užsienio reikalų ministerijai. Ambasada apkaltino Aljansą precedento neturinčiu karinio aktyvumo didinimu prie Rusijos vakarinių sienų, puolamųjų operacijų pratybomis ir Kaliningrado karinės bei politinės izoliacijos scenarijų rengimu.
Maskva taip pat tvirtino turinti informacijos, kad NATO rengiasi Kaliningrado oro ir jūrų blokadai. Pasak ambasados, tokie veiksmai smarkiai didina tiesioginio ginkluoto konflikto riziką.
Rusijos pusė pareiškė neketinanti pradėti karinių veiksmų ir paragino NATO valstybes atsisakyti tolesnės eskalacinės retorikos bei veiksmų. Ji taip pat kaltino Aljansą ignoruojant Maskvos siūlymą raštu įtvirtinti abipuses saugumo garantijas.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rugsėjo 30 dieną perspėjimą teisino, jo žodžiais, „siaučiančiais“ Lenkijos ir kitų Europos valstybių pareiškimais apie Kaliningradą. Pasak jo, Rusijos diplomatai šioms šalims tik priminė Maskvos strateginių dokumentų nuostatas.
NATO pasmerkė branduolinę retoriką
NATO atstovė Allison Hart patvirtino, kad Aljansas gavo rašytinį Rusijos kreipimąsi ir išsiuntė atsakymą. Jame pabrėžta, kad NATO yra gynybinis aljansas, o nei jo veikla, nei pratybos nekelia grėsmės jokiai Rusijos daliai.
A. Hart griežtai pasmerkė grasinimą panaudoti jėgą ir „neatsakingą branduolinę retoriką“. Ji taip pat paragino Rusiją nutraukti nepagrįstą karą prieš Ukrainą.
M. Rutte atsisakė patvirtinti neviešo Rusijos dokumento turinį ir rėmėsi tuo, ką pati Maskva paskelbė žiniasklaidai. NATO atsakymą jis apibendrino taip: „Mes esame gynybinis aljansas, todėl nutraukite branduolinius grasinimus.“
NATO vadovas sakė rimtai nevertinantis branduolinio eskalavimo tikimybės, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žino, kad jo šalis negalėtų laimėti karo su NATO.
Pasak M. Rutte, prieš galimą Rusijos puolimą prieš Suomiją, Baltijos valstybes, Lenkiją ar kitą NATO narę būtų pastebimas karinių pajėgų telkimas. Jis pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs ginti kiekvieną savo teritorijos dalį.
Aljansas toliau rems Ukrainą ir stiprins gynybą
M. Rutte teigimu, NATO turi bendrą vadovavimo struktūrą ir 32 kartu veikiančias sąjungininkes, todėl galėtų reaguoti ir į hibridinius incidentus, ir į karinę agresiją.
Jo vertinimu, Rusijos laišku bei hibridiniais veiksmais siekiama skaldyti sąjungininkes ir nukreipti jų dėmesį nuo Ukrainos. NATO ketina toliau remti Kyjivą ir stiprinti savo gynybą.
Generalinis sekretorius taip pat patikino, kad Jungtinės Valstijos liks įsitraukusios į Europos gynybą ne tik branduolinio atgrasymo, bet ir įprastinių pajėgų srityje.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje M. Rutte sakė, kad V. Putinas kol kas nerodo pasirengimo taikos susitarimui. „Tango šokamas dviese“, – pažymėjo NATO vadovas ir pridūrė, kad Rusijos prezidentas šiuo metu, jo vertinimu, šokti nenori.
