Yra dalykų, kurie teisėje turėtų būti žinomi, kaip matematikoje du kart du. Vienas iš jų – nukentėjusiojo dalyvavimas administraciniame procese – būtina sąlyga teisingam sprendimui. Administracinių nusižengimų bylose neužtenka formaliai pripažinti nukentėjusiojo teises – jos turi būti realiai įgyvendinamos. Vien faktas, kad asmuo įvardytas nukentėjusiuoju, dar nereiškia, jog jis turėjo realią galimybę pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininko Domanto Velykio, teismų praktika aiškiai sako, kad jeigu nukentėjusysis neturi realios galimybės dalyvauti procese, toks bylos nagrinėjimas negali būti laikomas teisėtu.
Šią poziciją nuosekliai grindžia ne tik Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. Pasak teisininko, pirmiausiai būtina suprasti nukentėjusiojo administraciniame procese sąvoką. Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje yra laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Pažymėtina, kad toks žalą patyręs asmuo nukentėjusiojo statusą administracinio nusižengimo tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu įgyja, t. y. nukentėjusiuoju yra pripažįstamas, administracinį nusižengimą tiriančios ir nagrinėjančios institucijos protokolu ar nutarimu, arba teismo nutartimi.
Pasak Domanto Velykio, minėtame kodekse įtvirtintas ir labai svarbus nukentėjusiojo teisių procese sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus ir kt.
Būtent šių teisių pagrindu teisiniame reguliavime yra įtvirtintos ir labai svarbios teismo pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šios normos įpareigoja teismą pranešti nukentėjusiajam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat apie priimtą procesinį sprendimą, tokiu būdu užtikrinant nukentėjusiojo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus, nustatyta tvarka skųsti priimtą sprendimą bei įgyvendinti kitas jo teises.
Pasak AVOCAD teisininko, šių pareigų klausimu yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jo suformuotoje praktikoje nuosekliai akcentuojamas proceso šalių lygybės principas, esantis sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi. Šis principas reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą ir realią galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, jog ji nepatektų į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginti su oponentu. Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei viena iš šalių nebūtų informuota apie teismo posėdį taip, kad turėtų galimybę jame dalyvauti ir įgyvendinti savo nacionalinėje teisėje įtvirtintas teises, kai tuo metu kita šalis tomis teisėmis naudojasi veiksmingai.
Apibendrindamas šias teisinio reguliavimo nuostatas ir teismų praktiką, teisininkas Domantas Velykis primena, kad būtina sąlyga išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą yra nukentėjusiojo (jeigu toks byloje yra) dalyvavimas teismo posėdyje arba bent jau tokio asmens žinojimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
„Teismui šias pareigas pažeidus ir nepranešus nukentėjusiajam apie bylos nagrinėjimą, t. y. bylą išnagrinėjus nukentėjusiajam nedalyvaujant, kai jis nebuvo tinkamai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą, kyla reikšmingos teisinės pasekmės, kurias aiškiai įvardija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“, – pastebi AVOCAD teisininkas.
Kaip pavyzdį jis pateikia bylą, kurioje buvo nagrinėjama situacija, kai automobilio vairuotojas, pažeidęs kelio ženklą „duoti kelią“, susidūrė su dviratininku ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Administracinį nusižengimą tiriančios institucijos nutarimu dviratininkas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas vairuotojo skundą, nukentėjusiojo apie posėdį neinformavo ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. LAT konstatavo esminį ANK pažeidimą, kuris suvaržė nukentėjusiojo teisę būti išklausytam, ir panaikino apylinkės teismo nutartį, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo.
Analogiška pozicija buvo suformuota ir kitoje byloje, kurioje vairuotojas kliudė pėsčiąjį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors pėsčiasis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, apylinkės teismas jo apie posėdį neinformavo ir nutraukė administracinę teiseną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir šiuo atveju konstatavo, kad nebuvo užtikrintas tinkamas teismo procesas, nukentėjusiojo teisės buvo apribotos, o sprendimas – neteisėtas, todėl byla grąžinta nagrinėti iš naujo.
Taigi, pasak AVOCAD teisininko, ši praktika aiškiai parodo, kad administracinių nusižengimų bylose neužtenka formaliai pripažinti asmenį nukentėjusiuoju. Esminė yra reali galimybė dalyvauti procese, būti informuotam, išklausytam ir pasinaudoti įstatyme suteiktomis teisėmis. Priešingu atveju teismo sprendimas rizikuoja būti panaikintas kaip priimtas pažeidžiant pamatinius teisingo proceso principus.
