Nors pasitikėjimas artimu žmogumi yra svarbus, jis neapsaugo nuo intymių nuotraukų platinimo be sutikimo. Paaugliai, norėdami patikti ar sukurti emocinį artumą, kartais peržengia ribas, tačiau net ir išsiuntę nuotrauką, jie nėra atsakingi už jos tolimesnį platinimą. Svarbu mokyti jaunus žmones gerbti privatumą ir atpažinti manipuliaciją.
Specialistės – Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė, „Vaikų linijos“ Saugesnio interneto projekto psichologė Eglė Tamulionytė ir Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė-psichoterapeutė Vilma Mažeikienė – aiškina, kodėl jaunuoliai siunčia intymius vaizdus, kaip atpažinti spaudimą ir kur kreiptis pagalbos.
Noras patikti ir manipuliacija
Paauglių sprendimą dalytis intymiomis nuotraukomis lemia įvairios priežastys: noras patikti, pasitikėjimas, noras sukurti artumą. V. Mažeikienė pastebi, kad bendravimas internete panašus į realų – mezgasi simpatijos, siekiama įspūdį padaryti, pelnyti pripažinimą. Dažnai prašoma atsiųsti vis intymesnių vaizdų, o paauglys, norėdamas įtikti, gali nepastebėti asmeninių ribų peržengimo. Nors jaunuoliai žino apie interneto pavojus, emocinis įsitraukimas gali užgožti galimas pasekmes, nes paauglystėje emocijų centrai aktyvesni nei planavimo bei pasekmių vertinimo sritys.
Manipuliacija ne visada prasideda atvirais reikalavimais ar grasinimais. Spaudimas gali atsirasti pamažu, todėl paaugliams sunku suprasti, kada santykis tampa nesaugus. R. Gaudinskaitė pabrėžia, kad net ir nekaltai skambantys įtikinėjimai, kaip „jeigu mane myli, atsiųsk“, „visi taip daro“ ar „aš tau atsiunčiau, dabar tavo eilė“, yra spaudimas.
Nuotraukų kontrolė ir naujos grėsmės
Išsiuntus intymią nuotrauką, kontrolė prarandama. Ji gali būti išsaugota, nufotografuota kitu įrenginiu ar persiųsta kitiems, net jei žinutės automatiškai išnyksta. R. Gaudinskaitė įspėja ir apie dirbtinio intelekto (DI) keliamas grėsmes: iš paprastos nuotraukos gali būti sukurtas netikras intymus atvaizdas, kuris vėliau naudojamas šantažui ar pažeminimui. Tai reiškia, kad net ir nesiuntęs intymių nuotraukų, paauglys gali tapti tokių išpuolių taikiniu.
Pagalba ir parama
„Vaikų linija“ sulaukia kreipimųsi dėl asmeninių nuotraukų dalijimosi, nerimaujama dėl jų platinimo, prašymų siųsti intymius vaizdus, patiriamo šantažo ar jau išplatintų nuotraukų. Pasak E. Tamulionytės, nuotraukomis gali dalytis klasiokai tyčia ar kerštaujant buvusiam partneriui, kartais tai tampa ir statuso ženklu. Šantažo formos gali skirtis: vaikinų dažniau prašoma pinigų, merginų – daugiau intymių vaizdų. Nerimas dėl galimų pasekmių gali išlikti ilgai.
Svarbiausia, kad sužinojus apie tokią situaciją, suaugusieji pirmiausia palaikytų vaiką, o ne kaltintų. V. Mažeikienė ir R. Gaudinskaitė ragina sutelkti dėmesį į tai, kas nutiko, ir ieškoti pagalbos, o ne klausinėti, kodėl paauglys taip pasielgė. Jei nuotrauka jau išplatinta, svarbu nenusileisti reikalavimams, nutraukti bendravimą, išsaugoti įrodymus ir kreiptis pagalbos.
Kur kreiptis pagalbos?
Tarptautinė platforma „Take It Down“ padeda nepilnamečiams, kurių intymūs vaizdai galėjo būti ar jau buvo paskelbti internete. Ji leidžia sukurti nuotraukos skaitmeninį kontrolinį kodą, pagal kurį ieškoma jos kopijų. „Vaikų linija“ (tel. 116 111) teikia emocinę paramą, gali padėti pranešti apie neteisėtą turinį. Apie grasinimus ir šantažą galima pranešti policijai, o apie seksualinio išnaudojimo medžiagą – Ryšių reguliavimo tarnybos karštajai linijai www.svarusinternetas.lt.












