Prancūzijoje spalio 31-ąją trečią šeštadienį iš eilės vyko protestai dėl augančių pragyvenimo išlaidų ir švietimo problemų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje šalyje į gatves išėjo apie 320 tūkst. žmonių. Dauguma eitynių buvo taikios, tačiau dienos pabaigoje keliuose miestuose kilo susirėmimų, o iki vakaro buvo sulaikyta daugiau kaip 560 žmonių.
Protestuotojų skaičius mažėja trečią savaitę
Paryžiuje policija suskaičiavo apie 70 tūkst. demonstrantų, nors protestų organizatoriai skelbė gerokai didesnį – 200 tūkst. – skaičių. Jaunimo profesinių sąjungų koalicija taip pat nesutiko su oficialiais visos šalies duomenimis ir tvirtino, kad Prancūzijoje protestavo beveik 500 tūkst. žmonių.
Oficiali statistika rodo, kad protestuotojų skaičius mažėja. Spalio 24 dieną valdžios institucijos visoje šalyje buvo suskaičiavusios 410 tūkst., iš jų 110 tūkst. – Paryžiuje. Per pirmąjį šios protestų bangos savaitgalį, spalio 17-ąją, Prancūzijos valdžia skelbė apie 550 tūkst. demonstrantų.
Judėjimą pradėjo moksleiviai, nepatenkinti prasta mokyklų pastatų būkle, mokytojų trūkumu ir, jų vertinimu, socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams nepalankia priėmimo į universitetus sistema. Vėliau prie jaunimo prisidėjo profesinės sąjungos, klimato aktyvistai ir prezidento Emmanuelio Macrono valdymu bei pragyvenimo brangimu nepatenkinti gyventojai.
Kadangi demonstracijos vyko per Heloviną, dalis jų dalyvių vilkėjo klounų, raganų ir kitus kostiumus. Viena protestuotoja Paryžiuje persirengė nukirsdinta Prancūzijos karaliene Marija Antuanete.
Eitynių pabaigoje policija panaudojo ašarines dujas
Dauguma protesto eitynių praėjo ramiai, tačiau dienos pabaigoje įtampos ir susirėmimų kilo Paryžiuje, pietiniame Marselio uostamiestyje, pietvakarių Prancūzijos mieste Tulūzoje, pietryčiuose esančiame Grenoblyje ir kitur.
Paryžiuje susirėmimai prasidėjo miesto pakraštyje esančioje Porte de Charenton vietovėje. Protestuotojai į policiją mėtė butelius ir pirotechnikos priemones, o pareigūnai atsakė ašarinėmis dujomis ir kurtinamosiomis granatomis.
Popietę buvo skelbiama apie beveik 300 sulaikytųjų, tačiau iki vakaro jų skaičius visoje šalyje išaugo iki daugiau kaip 560.
Tvarkai palaikyti Prancūzijoje buvo mobilizuota 70 tūkst. policininkų ir žandarų. Taip pat pasitelkti specialieji daliniai, sraigtasparniai, dronai, 26 šarvuočiai „Centaure“ ir 15 vandens patrankų.
Valdžios sprendimu Paryžiaus eitynės buvo nukreiptos miesto pakraščiu – iš Porte de Bagnolet į Porte de Charenton. Taip siekta apsaugoti sostinės centro parduotuves, valstybines įstaigas ir turistų lankomas vietas.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent’as Nuñezas pareiškė, kad patys protestuotojų kortežai iš esmės praėjo sklandžiai. Tačiau mažesnes riaušininkų grupes jis apkaltino itin smurtiniais išpuoliais ir mėginimais prasiveržti į miestų centrus.
Pasak ministro, policija atliko apie 40 tūkst. prevencinių patikrinimų. Paryžiuje į žandarą mestą Molotovo kokteilį valdžia vertina kaip pasikėsinimą nužudyti, nors pareigūnas buvo tik lengvai sužeistas.
Jaunimas ragina blokuoti mokymo įstaigas
Po spalio 31 dienos protestų moksleivių ir studentų organizacijos paragino lapkričio 3 ir 5 dienomis blokuoti mokymo įstaigas.
Lapkričio 5-ąją taip pat numatyta profesinių sąjungų inicijuota streikų ir demonstracijų diena. Taigi, nors oficialiai skaičiuojamas protestuotojų skaičius tris savaitgalius iš eilės mažėjo, jaunimo ir profesinių sąjungų organizacijos ketina tęsti spaudimą valdžiai.
