Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Lietuvai akredituotais Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais. Susitikime aptarta Europos saugumo padėtis, parama Ukrainai ir būsima daugiametė finansinė programa.
Prezidentas pabrėžė, kad saugumas ir gynyba svarbiausiu ES politikos klausimu – Rusija toliau kelia didžiausią grėsmę Europai, plėsdama hibridines, kibernetines, dezinformacijos ir sabotažo veiklas.
Prezidentas atkreipė dėmesį į pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas hibridines atakas – iš Baltarusijos paleidžiamus bepiločius objektus, kurie pažeidžia oro erdvę ir kelia grėsmę atakai. Lietuvai paskelbus ekstremalią sprendimą, šalies vadovas paragino ES ieško atsako ir laikyti Baltarusijos režimą atsakingu už šiuos incidentus.
Pasak vadovo, Europos pirmoji gynybos linija prasideda Ukrainoje, todėl be saugios Ukrainos nebus ir saugios Europos. Prezidentas pabrėžė, kad Rusija toliau demonstruoja agresiją net bandymų inicijuoti derybas, todėl būtina ir toliau laikytis principo „taika per stiprybę“.
Prezidentas ragina ES priimti sprendimus dėl reparacijų paskolų Ukrainai, panaudojant įšaldytus Rusijos aktyvus, patvirtinti Ukrainos narystės ES tikslinę datą – 2030 metus, palaikyti Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir spartinti naujos sankcijų paketo svarstymą.
Aptardamas ES daugiametės finansinės programos derybas, Prezidentas pabrėžė siekį iki 2026 m. pabaigos pasiekti susitarimą. Šalies vadovas akcentavo, kad naujajame biudžete turi atsispindėti saugumo ir gynybos, karinio mobilumo ir kritinės infrastruktūros apsaugos prioritetai, dėmesys skiriamas regionams prie rytinės ES sienos.
Pranešimą paskelbė: Justė Krančiukaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento kancelia
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
