Somalio piratai nuo balandžio pabaigos užgrobė aštuonis laivus, o išpuolių mastas prie Afrikos Kyšulio, rytinės Afrikos dalies, pasiekė maždaug dešimtmetį nematytą lygį, rugsėjo 8 d. pranešė „The Guardian“. Leidinys piratavimo atsinaujinimą sieja su JAV ir Izraelio karo prieš Iraną sukeltais laivybos sutrikimais bei didėjančiu politiniu nestabilumu Somalyje.
Dėl karinės įrangos laivo išlaisvinimo pateikiamos prieštaringos versijos
Rugpjūtį per mažiau nei dvi savaites piratai užgrobė du išskirtinius taikinius: Turkijos karinę įrangą gabenusį krovininį laivą „Lutuf“ ir su Iranu siejamą naftos produktų tanklaivį „Sibu 1“.
Su Kamerūno vėliava plaukiojantis „Lutuf“ buvo užgrobtas rugpjūčio 17 d. prie Somalio Puntlando regiono krantų. Naujienų agentūros AP kalbintas Somalio pareigūnas teigė, kad laivas gabeno ginklus Turkijos karinio rengimo bazei Somalio sostinėje Mogadiše, taip pat ryšių ir palydovinę įrangą.
„The Guardian“ kalbintų vietos pareigūnų teigimu, maždaug už trijų jūrmylių nuo kranto prie Marajos žvejų miestelio Somalyje prie „Lutuf“ priartėjo anksčiau užgrobtas cementovežis „MV Sward“. Iš jo atvykę aštuoni ginkluoti vyrai įlipo į „Lutuf“ ir įveikė laivo ginkluotą apsaugą.
Somalio gynybos ministerija rugpjūčio 29 d. paskelbė, kad laivą išlaisvino bendros Turkijos ir Somalio pajėgos. Ministerijos teigimu, per dešimties dienų operaciją žuvo 14 įtariamų piratų ir buvo sunaikintos keturios jų valtys. Karinis spaudimas esą privertė likusius užgrobėjus palikti laivą, kuris tęsė kelionę. Išsamios informacijos apie įgulos sveikatą ar galimus jos nuostolius ministerija nepateikė.
Tačiau Puntlando saugumo koordinavimo biuro vadovas Mohamedas Mubarakas ir kiti vietos pareigūnai „The Guardian“ tvirtino, kad už „Lutuf“ taip pat sumokėta 2,5 mln. JAV dolerių išpirka. Somalio gynybos ministerija skelbė išpirkos reikalavimus atmetusi. Savo ruožtu Puntlando saugumo ministerija neigė, kad laivą išgelbėjo karinė operacija, ir kaltino Somalio bei Turkijos valdžią sumokėjus piratams. Nepriklausomų įrodymų šiam kaltinimui Puntlandas nepateikė.
Prieštarauja ir pasakojimai apie smūgių aukas. „The Guardian“ pranešė, kad prieš laivo išlaisvinimą Turkijos drono paleista raketa pražudė devynis ginkluotus vyrus, rengusius valtis prisijungti prie užgrobėjų. Puntlandas savo ruožtu teigė, kad rugpjūčio 18 ir 20 d. smūgiai pražudė Somalio gyventojus ir sunaikino žvejybos valtis.
Turkija stiprina savo įtaką Somalyje: 2024 m. abi šalys pasirašė susitarimą, numatantį padėti plėtoti Somalio karinį jūrų laivyną.
Antrasis rugpjūčio taikinys, su Eritrėjos vėliava plaukiojantis „Sibu 1“, užgrobtas rugpjūčio 20 d. maždaug už 252 km į rytus nuo Jemeno Mukalos miesto. JAV iždo departamentas 2025 m. šiam tanklaiviui pritaikė sankcijas dėl įtariamų ryšių su Irano „šešėliniu laivynu“ – sankcijoms apeiti naudojamų laivų tinklu.
Karai nukreipė laivynų dėmesį nuo piratų
Jūrų saugumo klausimus nagrinėjančio Jūrų strategijos centro analitikas Matthew Reiseneris liepos 16 d. aiškino, kad konfliktai Hormūzo sąsiauryje, ties Iranu, ir Raudonojoje jūroje, tarp Afrikos ir Arabijos pusiasalio, atitraukė karinių laivynų išteklius nuo kovos su piratais. Jo vertinimu, pasikeitę prekybinių laivų maršrutai taip pat sudarė daugiau galimybių juos užpulti.
Pasak analitiko, apie 70 proc. laivybos srauto, anksčiau keliavusio Raudonąja jūra, nukreipta aplink Pietų Afrikos Gerosios Vilties kyšulį. Dėl to ilgėja reisai, didėja jų sąnaudos ir piratavimo rizika.
Saugumo tyrimų organizacija Tarptautinis strateginių studijų institutas gegužę pateikė panašų vertinimą. Po ilgesnio santykinės ramybės laikotarpio tarptautinės kovos su piratavimu pajėgos buvo perkeltos kitur, o komercinės laivybos saugumo priemonės sušvelnintos. Kartu su Jemeno ginkluoto hučių judėjimo atakomis Raudonojoje jūroje tai sudarė sąlygas piratams vėl suaktyvėti.
Somalio galimybes saugoti pakrantę silpnina patrulinių laivų trūkumas ir nereguliariai mokami atlyginimai. Analitikai nestabilumą taip pat sieja su ginklų kontrabandos tinklais ir galimais jų ryšiais su Somalio islamistine grupuote „Al-Shabaab“ bei Jemeno hučiais.
Tuo metu piratai tobulina savo veikimo būdus. Vietos pareigūnai teigia, kad užgrobtus laivus jie naudoja kaip bazes naujiems išpuoliams, o bendrovės „SpaceX“ palydovinį internetą „Starlink“ – galimiems taikiniams sekti ir greitai tarpusavyje susisiekti. Laivybos leidinys „Lloyd’s List“ šią grėsmę apibūdina kaip vis pajėgesnę ir gebančią prisitaikyti.
Išpirkos gali finansuoti naujus užgrobimus
Po pranešimų apie išpirką už „Lutuf“ Somalio prekybos centro Galkajo gyventojai „The Guardian“ pasakojo pastebėję didesnę pinigų apyvartą, išaugusį stimuliuojančio augalo kato vartojimą ir daugiau brangių visureigių gatvėse. Šie pasakojimai nepanaikina prieštaravimų tarp oficialių laivo išlaisvinimo versijų.
Ankstesnis piratavimo protrūkis rodo, kokį mastą gali pasiekti užgrobimų ekonomika. Per septynerius metus nuo 2005 m. prie Somalio įvykdyta daugiau kaip 1 000 išpuolių, tūkstančiai įgulų narių paimti įkaitais, o išpirkos siekė apie 400 mln. JAV dolerių. Išpuoliai nuslopo dislokavus tarptautines kovos su piratavimu pajėgas.
Jungtinėje Karalystėje dirbantys mokslininkai Anja Shortland ir Federico Varese gegužę leidinyje „The Conversation“ perspėjo, kad greitai sumokamos didelės išpirkos padeda išlaisvinti laivus, tačiau kartu finansuoja kitus užgrobimus ir naujų žmonių verbavimą.
Jų vertinimu, valstybėms ir aljansams šiuo metu trūksta valios arba pajėgumų pakartoti 2011–2012 m. masto jūrų operacijas. Tuomet kovai su piratavimu prie Somalio kasmet buvo skiriama daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių. Mokslininkai pabrėžė, kad nors piratavimas vyksta jūroje, ilgalaikio sprendimo reikia ieškoti sausumoje.
