Pietryčių Lenkijoje lapkričio 9–22 dienomis vyks pirmosios Daugianacionalinių pajėgų Ukrainai (MNF-U) pratybos „Koalicja“. Jose apie 2,8 tūkst. karių iš 11 valstybių tikrins pasirengimą dislokuoti, apsaugoti ir aprūpinti pajėgas, kurios galėtų padėti Ukrainai pasibaigus karo veiksmams.
Dešimt valstybių treniruosis prie Ukrainos sienos
Sausumos ir oro operacijos bus rengiamos prie Nova Dembos (lenk. Nowa Dęba) miesto pietryčių Lenkijoje, maždaug už 100 kilometrų į vakarus nuo Ukrainos sienos. Jose dalyvaus Belgijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės kariai.
Didžiausią – 1,1 tūkst. karių – kontingentą atsiųs Prancūzija. Jungtinė Karalystė skirs 300 karių, Karališkųjų oro pajėgų naikintuvus „Typhoon“ ir degalų papildymo ore lėktuvą „Voyager“.
Per pratybas bus repetuojamas personalo, technikos ir atsargų judėjimas, tikrinamos vadovavimo bei kontrolės procedūros. Taip pat bus vertinama, ar skirtingų valstybių kariniai komponentai gali susijungti ir veiksmingai veikti kaip vienos daugianacionalinės pajėgos.
Pratyboms kartu vadovausiantis Prancūzijos generolas Armelis Dirou jas pavadino svarbiu etapu, turinčiu praktiškai parodyti MNF-U gebėjimą dislokuoti pajėgas pasibaigus kovoms. Pasak jo, kariai taip pat turės išspręsti galimus skirtingų valstybių kariuomenių logistikos ir darbo kultūros nesuderinamumus.
A. Dirou pabrėžė, kad pratybos nėra skirtos jėgai demonstruoti. Lenkijoje numatyta naudoti tik lengvąją įrangą, įskaitant dronus kovos su bepiločiais orlaiviais ir savigynos užduotims. Tankai nebus dislokuojami.
Turkija tikrins pasirengimą išminuoti Juodąją jūrą
Vienuoliktoji pratybų dalyvė Turkija karių į Lenkijoje vyksiančias sausumos operacijas nesiųs. Iš didžiausio Turkijos miesto Stambulo ji vadovaus atskirai jūrinei simuliacijai.
Per ją bus tikrinamas pasirengimas galimoms išminavimo operacijoms Juodojoje jūroje. Tokios operacijos turėtų sudaryti sąlygas komercinei laivybai saugiai grįžti į Ukrainos uostus.
Prancūzijos gynybos ministerija nurodė, kad sausumoje, ore ir jūroje vyksiančios pratybos turi parodyti, kaip greitai ir veiksmingai kelios valstybės gali dislokuoti pajėgas Ukrainai paremti, kai pasibaigs karo veiksmai.
Pajėgos būtų dislokuotos tik pasibaigus kovoms
2025 metais įkurtos MNF-U yra Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovaujamos „Norinčiųjų koalicijos“ karinė struktūra. Tai nėra NATO operacija, o Jungtinės Valstijos šiose pajėgose beveik nedalyvauja.
MNF-U galėtų būti dislokuotos Ukrainoje tik pasibaigus kovoms ir Ukrainos vyriausybės prašymu. Jų paskirtis būtų padėti atkurti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, prisidėti prie saugesnės šalies oro erdvės ir jūrų bei sustiprinti atgrasymą nuo būsimos Rusijos agresijos.
Visoms MNF-U vadovaujantis Jungtinės Karalystės generolas leitenantas Tomas Batemanas, kuris kartu su A. Dirou vadovaus ir pratyboms, pabrėžė, kad šios pajėgos nevykdys puolamųjų operacijų. Jos taip pat nebus taikos palaikymo ar paliaubų stebėjimo misija.
Pasak T. Batemano, MNF-U turės suteikti saugumo garantijų, padėti atkurti Ukrainos kariuomenės pajėgumus ir sustiprinti jos gebėjimą atgrasyti bei prireikus apsiginti nuo naujos Rusijos agresijos.
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Wesas Streetingas pareiškė, kad tai nėra „hipotetinis planas“, o realios pajėgos, pasirengusios padėti Ukrainai, kai tik baigsis kovos.
MNF-U operacijų būstinė šiuo metu veikia Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija paskelbė, kad 2026 metais ją numatyta perkelti į šalies sostinę Londoną.
