Nutukimas yra vienas pagrindinių knarkimo rizikos veiksnių, kurį dažnai lydi fizinis neaktyvumas. Nors retkarčiais pasitaikantis knarkimas nėra pavojingas, tačiau nuolatinis, garsus knarkimas, ypač kartu su kvėpavimo pauzėmis ar oro gaudymu, gali reikšti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Apie tai pasakoja šeimos gydytoja Gabrielė Dainiūtė.
Knarkimas atsiranda dėl oro srovės vibracijos susiaurėjusiuose kvėpavimo takuose. Šiam susiaurėjimui įtakos turi įvairūs veiksniai: didelės tonzilės, liežuvis, siauras gomurys, kreiva nosies pertvara, miego poza, antsvoris, alkoholio vartojimas, rūkymas, taip pat kai kurie medikamentai ar tam tikros ligos.
Gydytoja G. Dainiūtė paaiškina, kad knarkimas gali būti tiek laikinas, tiek ilgalaikis. Laikinus knarkimo atvejus gali sukelti vaistai, alkoholis, sloga ar nosies problemos. Šiems veiksniams pašalinus arba tinkamai juos gydžius, knarkimas dažniausiai išnyksta.
Knarkimą lydinčios kvėpavimo pauzės – rimtas signalas
Pats knarkimas nėra pavojingas, tačiau jo metu pasireiškiančios kvėpavimo pauzės gali signalizuoti obstrukcinę miego apnėją (OMA). Šios ligos metu organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi, o tai ilgainiui gali sukelti įvairius metabolinius pokyčius.
Pagrindinis OMA požymis – staiga trumpam sustojęs kvėpavimas, po kurio seka garsesnis knarkimas, springimas ar oro gaudymas. Dienos metu OMA gali pasireikšti nuolatiniu nuovargiu, mieguistumu, sunkumais susikaupti, atminties sutrikimais, irzlumu ar emociniu nestabilumu. Taip pat gali pasireikšti padidėjęs kraujospūdis, dažnas naktinis šlapinimasis ar gastroezofaginis refliuksas.
„Esant kvėpavimo takų nepraeinamumui, plaučiai nepakankamai aprūpina kraują deguonimi, o jame kaupiasi anglies dvideginis. Šie pokyčiai aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, į kraują išsiskiria streso hormonai, o ilgainiui organizme palaikomas oksidacinis stresas ir uždegimas. Taip kenkiama kraujagyslėms, širdžiai ir kitiems organams“, – aiškina G. Dainiūtė. Negydoma OMA gali prisidėti prie arterinės hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų vystymosi.
Pirmas žingsnis – šeimos gydytojo konsultacija
Jei knarkimą lydi kvėpavimo pauzės arba jaučiamas nuolatine mieguistumas, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gali įtarti OMA ir nukreipti pas kitus specialistus, pvz., pulmonologus ar neurologus.
OMA diagnozavimui atliekama polisomnografija, kurios metu miegant stebima daugybė organizmo funkcijų, įskaitant kvėpavimo sutrikimų dažnį. Pagal nustatytą apnėjų ir hipopnėjų indeksą ligos sunkumas skirstomas į lengvą, vidutinę ir sunkią.
Gydymas priklauso nuo priežasties
Priklausomai nuo knarkimo priežasties, gydymas gali skirtis. Rizikos veiksnių, tokių kaip antsvoris, rūkymas ar alkoholio vartojimas, mažinimas gali reikšmingai palengvinti problemą. Taip pat gali padėti nosies kvėpavimo gerinimas ar net chirurginis gydymas, jei yra anatominiai kvėpavimo takų pokyčiai.
Kai knarkimas išlieka, rekomenduojama miego pozicijos keitimas, specialios pagalvės ar prietaisai, skirti apatiniam žandikauliui palaikyti. Sunkesniais OMA atvejais auksinis standartas yra nuolatinio teigiamojo slėgio terapija (CPAP), užtikrinanti normalų kvėpavimą miego metu.
