„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ketvirtadienį pareiškė, kad krašto apsaugai skiriama per daug lėšų, kurių nespėjama panaudoti, todėl 2027 metų gynybos biudžetas ir jam tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis turėtų būti mažesni.
Žemaitaitis ragina trauktis iš „5 proc. klubo“
Pasak parlamentaro, dalis 2026 metais gynybai skirtų lėšų dar nepanaudota, o įsigijimų procedūros užtrunka. Savo kritiką jis grindė viešais skandalais ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pasisakymais apie kai kuriuos krašto apsaugos įsigijimus, vykdomus netaikant įprastų viešųjų pirkimų procedūrų.
„Geriau pasitvirtinkite mažesnę sumą, mažesnį procentą, realiai įgyvendinkite nors vieną projektą iki galo ir tada žiūrėsime“, – spalio 8 dieną BNS sakė R. Žemaitaitis.
Politikas tvirtino, kad skubant pinigai esą „taškomi“, o prekės perkamos brangiau, negu reikėtų. Jo nuomone, 2027 metų krašto apsaugos biudžetas galėtų būti mažesnis, nes dalies pirkimų avansai jau sumokėti, o poligono statybai lėšos buvo numatytos anksčiau.
R. Žemaitaitis taip pat sakė nematantis Lietuvai pridėtinės vertės priklausyti vadinamajam 5 proc. klubui – valstybių grupei, gynybai skiriančiai bent 5 proc. BVP. Pasak jo, kai kurių avansu apmokėtų prekių Lietuvai teks laukti dar vienus ar dvejus metus.
Parlamentaras siūlė dalį lėšų verčiau skirti švietimui, ekonomikai ir BVP augimui. Jo teigimu, tai padėtų valstybei 2028–2029 metais lengviau vykdyti skolinius įsipareigojimus.
Vyriausybė 5 proc. BVP laiko prioritetu
Vyriausybė 2027 metais krašto apsaugai numato 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Premjeras Mindaugas Sinkevičius tokį finansavimo lygį pavadino esminiu kitų metų valstybės biudžeto prioritetu, todėl Vyriausybės pozicija tiesiogiai nesutampa su R. Žemaitaičio raginimu mažinti gynybai tenkančią dalį.
Palyginti su 2026 metais, Krašto apsaugos ministerijos finansavimą planuojama padidinti 36 mln. eurų. Tačiau dėl prognozuojamo ekonomikos augimo jo dalis sumažėtų nuo 5,38 proc. iki 5 proc. BVP.
2026 metams ministerijai patvirtinta 4,7919 mlrd. eurų asignavimų, iš jų 700,3 mln. eurų sudaro Valstybės gynybos fondo lėšos. Įskaičiavus perkeltus nepanaudotus asignavimus, bendra suma siekia 4,8142 mlrd. eurų, arba 5,37 proc. BVP.
2027 metų valstybės biudžeto projektas Seimui turi būti pateiktas iki spalio 17 dienos.
KAM pripažino pirkimų sistemos spragas
Krašto apsaugos ministerija yra pripažinusi įsigijimų sistemos problemas. Valstybės kontrolės audito kontekste ministerija nurodė, kad 2021–2025 metais sistema veikė be aiškių terminų, atskirtų atsakomybių ir veiksmingos stebėsenos, o neįvykusių pirkimų dalis buvo išaugusi iki 59 procentų.
Reaguodama į nustatytas problemas ministerija stiprina pirkimų stebėseną, nustato specializuotus efektyvumo rodiklius, apimančius ir pagal teisines išimtis vykdomus pirkimus, bei diegia skaitmeninę projektų stebėsenos sistemą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba liepą susitarė stiprinti gynybos įsigijimų priežiūrą, keistis duomenimis ir teikti ministerijai ekspertinę pagalbą valdant galimas rizikas bei užkertant kelią pažeidimams.
