Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas 2027 metais turėtų siekti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršyti Mastrichto kriterijuje nustatytą 3 proc. ribą, spalio 8 dieną pristatydamas pagrindines rengiamo valstybės biudžeto kryptis patvirtino premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Ministras siekia papildomų ES išimčių
Finansų ministras Taurimas Valys ragino laukti galutinio deficito skaičiaus, nors premjeras tą pačią dieną viešai patvirtino 3,8 proc. BVP prognozę.
T. Valys savo poziciją grindė Europos Komisijos prognoze, kad 2027 metais visos Europos Sąjungos valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,6 proc. BVP. Pasak ministro, 12 ES valstybių jau numato kitąmet viršyti 3 proc. ribą.
Ministras teigė per neformalius susitikimus su kitų šalių finansų ministrais ir už konkrečias ES politikos sritis atsakingais eurokomisarais siekiantis papildomų išimčių dėl ypatingos geopolitinės padėties ir investicijų į gynybą.
ES Taryba Lietuvai jau leido 2025–2028 metais nukrypti nuo nustatyto grynųjų išlaidų augimo kelio dėl didesnių gynybos išlaidų. Vis dėlto ši išimtis negali viršyti 1,5 proc. BVP, o kitoms valstybės išlaidoms įprastos fiskalinės taisyklės tebegalioja.
Išlaidos sumažintos 1,5 mlrd. eurų
M. Sinkevičiaus teigimu, rengiant 2027 metų biudžetą planuotos išlaidos sumažintos 1,5 mlrd. eurų – priešingu atveju deficitas būtų dar didesnis.
Vyriausybės nariams taip pat pavesta viešajame sektoriuje papildomai sutaupyti beveik 100 mln. eurų. Geriau administruojant mokesčius ir aktyviau kovojant su šešėline ekonomika tikimasi surinkti apie 200 mln. eurų papildomų pajamų.
Demografijos iššūkiams spręsti skirto Šeimos paketo priemonėms biudžeto projekte numatyta 150 mln. eurų.
Gynybai numatyta 4,8 mlrd. eurų
Krašto apsaugai 2027 metais planuojama skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su 2026 metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, finansavimas turėtų padidėti 36 mln. eurų.
2026 metais gynybai skirta 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Premjero duomenimis, iki spalio 8 dienos buvo panaudota beveik 44 proc. šių asignavimų.
Didėjant deficitui turėtų augti ir valstybės skola, o jos aptarnavimo išlaidos gali pasiekti maždaug 1 mlrd. eurų per metus. T. Valys ragino skolos augimo nedramatizuoti.
Ministras palygino Lietuvą su Suomija, kurios skolos aptarnavimo išlaidos, jo teigimu, didėja beveik 1 mlrd. eurų ir pasieks 4,4 mlrd. eurų. Italija, pasak T. Valio, skolai aptarnauti kasmet išleidžia apie 90 mlrd. eurų.
