Dėl užsitęsusių elektros tiekimo sutrikimų raginimų trauktis sulaukęs „Elektros skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila pareiškė, kad jo ir bendrovės atsakomybė turėtų būti vertinama tik visiškai atkūrus elektros tiekimą po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros.
R. Radvila sprendimus žada priimti pasibaigus krizei
„Kaltųjų paieškas nukelčiau į pabaigą – kada turėsime atstatytą tiekimą ir galėsime įvertinti, kokie buvo pasiūlymai ir sprendimai, kuriuos iš jų mes patvirtinome bei kuriuos atidėjome ir turime pasekmes“, – rugpjūčio 31 dieną LRT radijui sakė R. Radvila.
Paklaustas, kaip elgtųsi, jeigu dėl politinio spaudimo nebegalėtų vadovauti ESO, jis atsakė tuomet priimsiantis atitinkamus sprendimus. R. Radvila pabrėžė, kad vadovas atsakomybe dalijasi su visa organizacija, tačiau šiuo metu pagrindinis jo ir komandos tikslas yra atkurti elektros tiekimą.
Energetikos ministras Lukas Savickas rugpjūčio 27 dieną taip pat siūlė ESO vadovo atsakomybės klausimą atidėti iki galutinio krizės suvaldymo rezultato. Ministras tuomet sakė kol kas nekeliantis „asmenybinių klausimų“.
Elektros dar neturėjo apie 10 tūkst. vartojančių klientų
Rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusi audra elektros tinkle sukėlė daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų. Kai kur linijos buvo visiškai suniokotos, todėl ištisus tinklo ruožus tenka tiesti iš naujo. Audros piko metu elektros neteko daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.
Rugpjūčio 31-osios rytą tiekimas dar nebuvo atkurtas maždaug 17 tūkst. objektų. Apie 10 tūkst. iš jų buvo aktyviai elektrą vartojantys klientai. Sudėtingiausia padėtis išliko Utenos, Panevėžio ir Kauno regionuose, kuriuose užfiksuotas stipriausias vėjas ir didžiausias audros poveikis.
ESO skelbė elektrą jau grąžinusi maždaug 90 proc. nukentėjusių klientų, o visus likusius sutrikimus planavo pašalinti iki rugsėjo 3 dienos. Anksčiau bendrovė tiekimą ketino visiškai atkurti iki rugpjūčio 30-osios, tačiau terminą pratęsė paaiškėjus tikrajam žalos mastui, ypač atokiose ir miškingose vietovėse.
Bendrovės duomenimis, apie 86 proc. sutrikimų užfiksuota miškingose teritorijose, kur elektros linijas ir atramas apgadino virtę medžiai bei lūžusios šakos. Rugpjūčio 29 dieną ESO prašymu buvo atvertas valstybės generatorių rezervas. Tuo metu nukentėjusiose vietovėse jau veikė daugiau kaip 300 generatorių.
Atkurti tiekimą taip pat padėjo dvi Lenkijos elektros tinklų operatoriaus „PGE Dystrybucja“ brigados – daugiau kaip dešimties specialistų komanda, paskirta darbams pietinėje Lietuvos dalyje.
Ilgiau nei 72 valandas laukusiems klientams priklausys kompensacijos
Privatiems ir verslo klientams, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, priklausys teisės aktuose numatyta kompensacija. Ji bus pritaikyta automatiškai, todėl klientams atskiro prašymo teikti nereikės.
Kompensacijos bus apskaičiuojamos individualiai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai patvirtinus avarijos faktą ir jos teritoriją. Išmoką sudarys 30 proc. fiksuota dalis ir 0,7 proc. dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą.
ESO skaičiavimu, vidutiniam privačiam klientui, per mėnesį suvartojančiam apie 150 kilovatvalandžių elektros, tektų beveik 45 eurų fiksuota kompensacijos dalis ir po 1,05 euro už kiekvieną vėlavimo valandą.
Nuo rugsėjo 1 dienos gyventojai taip pat galės supaprastinta tvarka prašyti atlyginti tiesioginius nuostolius. Prašymus su išlaidas ar žalą pagrindžiančiais dokumentais bus galima pateikti per ESO savitarną, elektroniniu arba paprastu paštu. Bendrovė nurodė, kad išmokos bus mokamos iš jos pelno, todėl neturėtų didinti klientų tarifų ar mažinti tinklo modernizavimui numatytų lėšų.
Vyriausybė rugpjūčio 26 dieną dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Vyriausybės teigimu, šis statusas padės koordinuotai vertinti žalą, pagrįsti nenugalimos jėgos aplinkybes, mažinti administracinę naštą ūkininkams ir siekti Europos Sąjungos paramos.
