Uostas su kranomis ir laivais

Rusijos Kaliningrado srityje gyventojai girdėjo sprogimus prie Baltijos laivyno bazės

Lapkričio 21-osios, šeštadienio, vakarą Ukrainos žiniasklaida pranešė apie sprogimus ir galimą dronų ataką Baltijske – Rusijos Kaliningrado srities uostamiestyje prie Baltijos jūros, kuriame įsikūrusi pagrindinė Rusijos Baltijos laivyno bazė. Gyventojai pranešė girdėję sprogimus netoli uosto, o Ukrainos kanalai skelbė apie veikusią oro gynybą. Lapkričio 22-osios rytą oficialaus patvirtinimo apie ataką ar padarytą žalą dar nebuvo.

Apie oro gynybos veikimą Baltijske pranešė gyventojai ir Ukrainos kanalai

Ukrainos naujienų portalas „RBC-Ukraine“ rėmėsi dviem padėtį stebinčiais Ukrainos „Telegram“ kanalais – „Exilenova+“ ir „Dnipro Osint (Garbuz)“. „Exilenova+“, remdamasis vietos gyventojų įrašais, skelbė apie daugybę sprogimų, dronų skrydžius ir aktyviai veikusias Rusijos oro gynybos sistemas. „Dnipro Osint (Garbuz)“ teigė pagal vaizdo įrašus nustatęs, kad oro gynyba veikė Baltijske.

Pasak „Dnipro Osint (Garbuz)“, dronai Baltijsko kryptimi esą judėjo nuo šeštadienio ryto, kai buvo pastebėti virš Suomijos įlankos rytinėje Baltijos jūros dalyje. Kanalo vertinimu, galimas taikinys buvo uosto ir laivyno infrastruktūra. Ukrainos leidinys „The Kyiv Independent“ pranešė negalėjęs nepriklausomai patvirtinti nei sprogimų, nei smūgio bazei.

Prie Lietuvos sienos dukart suskambo sirenos

Tą patį vakarą rusiškuose „Telegram“ kanaluose pasirodė pranešimų apie oro pavojų prie Lietuvos sienos esančiame Kaliningrado srities Nemano rajone ir teiginių, kad dronas esą atskrido iš Lietuvos pusės. Duomenų, pagrindžiančių spėliones, kad dronai paleisti iš Lietuvos teritorijos, nepateikta.

Kaliningrado srities gubernatorius Aleksejus Besprozvannychas teigė, kad perspėjimo sistema suveikė užfiksavus įtartiną oro objektą iš Lietuvos pusės, tačiau specialistai po patikrinimo grėsmės nenustatė. Vietos valdžia pirmąjį signalą vadino mokomuoju ir aiškino, kad jį sukėlė klaidingas pranešimas apie iš Lietuvos pusės atskriejantį oro taikinį. „RBC-Ukraine“ duomenimis, nepraėjus nė valandai sirenos suskambo dar kartą.

Lietuvos karinės oro pajėgos dronų nefiksavo

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pareiškė, kad Lietuvos karinės oro pajėgos jokių dronų nefiksavo, o Lietuva neleido ir neleidžia naudoti savo oro erdvės atakoms. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat pareiškė, kad Lietuva niekada nėra leidusi naudoti savo oro erdvės smūgiams prieš taikinius Rusijoje, įskaitant šį atvejį.

NKVC priminė, kad Rusijos informacinėje erdvėje anksčiau skleisti teiginiai apie tariamą NATO siekį izoliuoti Kaliningrado sritį ir sutrikdyti jos aprūpinimą. Centro vertinimu, naujausiomis žinutėmis galėjo būti siekiama sudaryti klaidingą įspūdį, kad Lietuva ar NATO prisideda prie atakų prieš Rusijos objektus. NKVC nurodė, kad Lietuvos kariuomenė stebi šalies oro erdvę ir kartu su NATO sąjungininkais yra pasirengusi reaguoti į galimas grėsmes.

15min, remdamasis Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, priminė ankstesnius pranešimus apie Ukrainos dronų smūgius Rusijos karo laivams Suomijos įlankoje ir Rusijos uostamiesčio Sankt Peterburgo remonto dokuose. Lapkričio 22 d. 15min taip pat pranešė, kad šiaurės vakarų Rusijos Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka paskelbė apie dar vieną masinę dronų ataką regione. Per atskirą incidentą lapkričio 21 d. Suomijos įlankoje po dronų smūgio užsidegė į Kaliningradą plaukęs Rusijos sausakrūvis laivas „Sparta II“. Pasak gubernatoriaus, į laivą smogė du dronai. 15min perteikė teiginį, kad laivas gabeno ginklus Rusijos kariuomenei.