Seimas lapkričio 5 d. po svarstymo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kurios išplėstų šių paslaugų prieinamumą nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Už projektą balsavo 66 parlamentarai, prieš – 15, susilaikė 7. Kad pataisos įsigaliotų, Seimas dar turės jas patvirtinti galutinėje priėmimo stadijoje.
Paslaugų gavėjų ratas plėstųsi, bet medicininės sąlygos išliktų
Pagal siūlomą tvarką pagalbinio apvaisinimo paslaugos būtų teikiamos ne tik sutuoktiniams ir partnerystę įregistravusioms poroms, bet ir partnerystės neįregistravusiems vyrui bei moteriai, taip pat poroje nesančiai moteriai.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas iš projekto išbraukė ankstesnį reikalavimą, pagal kurį nesusituokusi pora turėjo įrodyti kartu gyvenanti bent vienus metus.
Pagalbinis apvaisinimas būtų leidžiamas, kai nevaisingumo negalima išgydyti kitais būdais arba siekiama išvengti sunkios negalios ar gyvybei pavojingos ligos perdavimo vaikui. Prieš teikiant paslaugas taip pat būtų vertinamos medicininės kontraindikacijos ir moters galimybė pastoti bei išnešioti vaiką.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė svarstant projektą komitete pabrėžė, kad galimybę gauti paslaugas turi lemti medicininės indikacijos, o ne žmogaus šeiminė padėtis.
Komitetas spalio 7 d. atmetė „Nemuno aušros“ atstovo Karolio Neimanto siūlymą iš galimų paslaugų gavėjų išbraukti vienišas moteris. Už jo pasiūlymą balsavo trys komiteto nariai, prieš – keturi.
Taip pat atmestas Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Editos Rudelienės siūlymas leisti vienišoms moterims savo lėšomis naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir neturint medicininių indikacijų. Už šį pasiūlymą balsavo du komiteto nariai, prieš – vienas, keturi susilaikė.
Vaisingumo išsaugojimą valstybė finansuotų nuo 2027 metų
Pataisomis taip pat būtų reglamentuotos vaisingumo išsaugojimo paslaugos. Jomis galėtų naudotis žmonės, kurių vaisingumui grėstų nustatyta liga, sveikatos sutrikimas arba paskirtas gydymas. Tokia galimybė būtų numatyta ir nepilnamečiams.
Lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo vaisingumui išsaugoti išlaidas siūloma pradėti kompensuoti valstybės lėšomis nuo 2027 m., dvejais metais anksčiau, nei buvo numatyta ankstesniame projekto variante.
Komitetas nepritarė V. Čmilytės-Nielsen ir E. Rudelienės pasiūlymui į vaisingumo išsaugojimo paslaugas įtraukti embrionų sukūrimą, konservavimą ir laikymą. Už jį balsavo vienas komiteto narys, prieš – penki, vienas susilaikė.
Embrionai būtų laikomi bent dvejus metus
Pagalbinio apvaisinimo metu sukurti, bet į moters organizmą neperkelti gyvybingi embrionai būtų laikomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo jų konservavimo dienos. Pirmuosius dvejus metus jų laikymą apmokėtų valstybė, o vėliau – pora arba poroje nesanti moteris.
Embriono donorystė būtų galima tik tuomet, kai embrionas lytinių ląstelių banke būtų išlaikytas bent dvejus metus, o donorai būtų pasirašę sutikimą. Donorystei skirtų embrionų laikymą valstybė galėtų finansuoti ne ilgiau kaip dešimt metų. Naujos redakcijos projekte surogatinės motinystės draudimas išlieka.
Keisti reguliavimą imtasi po 2025 m. balandžio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimo. Teismas pripažino, kad pagalbinio apvaisinimo ribojimas tik susituokusiems ar partnerystę įregistravusiems asmenims pažeidžia Konstituciją.
Kol naujas įstatymas nepriimtas, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą paslaugos ir toliau teikiamos ankstesnei gavėjų grupei – santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Ministerijos duomenimis, 2018–2024 m. Lietuvoje taikant pagalbinį apvaisinimą gimė apie 2,8 tūkst. vaikų.
