Valstybės kontrolės duomenimis, per praėjusius metus 34,5 proc. vyresnių nei 60 metų Lietuvos gyventojų bent kartais jautėsi vieniši. Tačiau net 87 proc. jų nesikreipė pagalbos, o valstybė vis dar neturi aiškaus plano šiai opiai problemai spręsti.
Marius Čiuželis, prieš dešimtmetį įkūręs „Sidabrinę liniją“ vienišiems senjorams, pabrėžia, kad pavienės priemonės problemos neišspręs: „Vienišumas – ne gripas, aspirino ar karštos arbatos prieš miegą nepakaks.“
Strategija vėluoja
M. Čiuželis kritiškai vertina valstybės požiūrį į senjorų vienatvės problemą, teigdamas, kad „dabartinė valdžia demonstruoja absoliutų nesusivokimą“. Jis pastebi, kad aiškios strategijos trūksta jau dešimtmetį. „Per savo veiklos metus matėme daug besikeičiančių ministrų, tačiau nuolat pasigedome aiškios strategijos“, – teigė jis. Pandemija galbūt ir atvėrė akis į problemos mastą, tačiau ilgalaikio sprendimo vis dar nėra.
Šių metų kovą Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad nė viename strateginiame šalies dokumente vienišumas nėra įvardytas kaip socialinė problema. Lietuvoje neturi nei jo rodiklio, nei kriterijų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti vienišus senjorus.
„Kai nežinai, kur plaukti, joks uostas nepalankus. Pirmiausia reikia pripažinti problemos mastą, rasti ryžto ir politinės valios šią problemą spręsti, skirti tam pakankamai lėšų“, – komentuoja M. Čiuželis. Auditoriai nustatė, kad 2022–2024 m. vienišumui mažinti valstybė tikslingai finansavo tik pagalbą telefonu, o kompleksinę vienišumo mažinimo programą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada parengti iki 2027 m. pabaigos.
Jaučiasi vieniši, bet tyli
Valstybės kontrolės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad tarp 60 metų ir vyresnių žmonių, kurie bent kartais jautėsi vieniši, pagalbos kreipėsi tik 13,3 proc. Beveik trečdalis apie tokią galimybę nebuvo net pagalvoję, 26,7 proc. žinojo, kur kreiptis, bet to nedarė, o penktadalis teigė, kad pagalbos jiems nereikia.
„Vyresniesiems itin sunku pripažinti vienišumą kaip problemą“, – pastebi M. Čiuželis. Jis aiškina, kad vyresnioji karta vis dar nešiojasi sovietmečio stigmas, jog psichologinė pagalba yra tik „kvailiams“. „Ši didelius ir sunkius išgyvenimus patyrusi karta išmoko susitelkti į save ir neieškoti pagalbos, todėl jiems sunku patikėti nemokamomis paslaugomis“, – teigia jis.
Rasa Stankevičienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Psichikos sveikatos programos ir savanorystės „Šilti apsilankymai“ vadovė, pritaria, kad senjorams vis dar ne visada savaime suprantama priimti savanorio draugiją. Ji pabrėžia, kad svarbu kalbėti apie tai, kad norėti bendravimo yra natūralu, o kreiptis pagalbos – ne gėda.
„Pastebime, kad daugiau senjorų skambučių sulaukiame po pokalbių per radiją ar televiziją. Kai papasakojame, kaip vyksta apsilankymai, ką savanoriai veikia kartu su senjorais, žmonėms tampa drąsiau kreiptis“, – priduria R. Stankevičienė.
Atsiliepia sveikatai
Valstybės kontrolės auditoriai, remdamiesi tarptautiniais tyrimais, pažymi, kad vieniši žmonės dažniau serga, patiria daugiau psichikos sveikatos sutrikimų ir miršta anksčiau. Taip pat jiems sunkiau išlikti ekonomiškai aktyviems, o valstybei auga sveikatos priežiūros išlaidos.
„Lietuvoje visuomenė sensta sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje ir jau 2030 m. kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Gyvenimo saulėlydis dažnai yra lydimas artimo žmogaus ir socialinių ryšių praradimo, vienatvės jausmų, įvairių sveikatos sutrikimų“, – vardija M. Čiuželis. Jis cituoja statistikos departamento duomenis, kad kone pusė vyresnių nei 65 metų žmonių gyvena vieniši. Tai neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę, skatina depresiją, kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir demencijos vystymąsi. Vienišumas susijęs ir su fizinio kūno ligomis: aukštu kortizolio kiekiu, susilpnėjusiu imunitetu, padidėjusia širdies ligų tikimybe. Silpnų socialinių ryšių poveikis prilygsta sveikatos rizikai, kurią sukelia 15 cigarečių per dieną ar nesaikingas alkoholio vartojimas.
Šių metų pradžioje 60 metų ir vyresni sudarė 28,8 proc. šalies gyventojų. Tačiau Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad Lietuvoje niekas sistemiškai netiria, kaip vienišumas veikia senjorų sveikatą ir valstybės išlaidas.
Ilgisi dėmesio
Kol valstybė rengia programą, „Sidabrinės linijos“ telefonai netyla: per mėnesį sulaukiama apie 2,2–2,4 tūkst. skambučių. Per dešimtmetį linija padėjo daugiau kaip 8 tūkst. žmonių.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai senjorus lanko namuose. „Savanorio apsilankymas tą kasdienybę paįvairina: galima kartu išeiti pasivaikščioti, pasikalbėti prie arbatos puodelio, sužinoti ar išmokti ką nors naujo. Atsiranda susitikimas, kurio laukiama, ir žmogus, su kuriuo galima pasidalyti tuo, kas rūpi“, – pasakoja R. Stankevičienė. Ji priduria, kad savanorio apsilankymas kartais prilygsta šventei.
„Senjorui, ypač neturinčiam artimųjų, savanoris kartais būna vienintelis žmogus, kuris užsuka, išklauso, kartu išgeria arbatos ar tiesiog pabūna tyloje. Svarbu ne tik pats apsilankymas, bet ir žinojimas, kad yra kam paskambinti, su kuo pasitarti“, – sako R. Stankevičienė.
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Modesta Petrauskaitė:
Paklausta apie tai, ar birželį priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas pakeis situaciją, kai vienišumas neįvardintas kaip socialinė problema strateginiuose dokumentuose, M. Petrauskaitė teigė, kad nors įstatymas tiesiogiai problemos neišsprendžia, jis sukuria pagrindą sistemingai mažinti socialinę atskirtį. Įstatymas įpareigos savivaldybes koordinuoti vyresnio amžiaus žmonių politiką.
Dėl finansavimo, politikė informavo, kad rengiant kompleksinę vienišumo mažinimo programą bus suplanuoti ir jos įgyvendinimui reikalingi finansiniai ištekliai. Ministerija kitų metų biudžete numato toliau skirti 240 000 Eur NVO projektams, teikiantiems emocinę psichologinę pagalbą telefonu vyresnio amžiaus asmenims. Taip pat svariai prie senjorų vienišumo mažinimo prisideda Kultūros ministerijos inicijuota iniciatyva „Socialinis receptas“.
