JAV pirmoji ponia Melania Trump, o ne jos vyras prezidentas Donaldas Trumpas, labiau nusipelno dėmesio svarstant galimą Nobelio taikos premijos kandidatūrą, teigiama spalio 31 dieną portalo „15min“ perpasakotame britų dienraščio „The Telegraph“ komentare. Apžvalgininkas tokį vertinimą grindžia jos humanitarine diplomatija, padėjusia Rusijai ir Ukrainai susitarti dėl laikinų vietinių paliaubų ir civilių evakuacijos iš Rusijos okupuoto Ukrainos miesto.
Humanitarinė diplomatija atvedė abi šalis prie susitarimo
Pasak komentaro autoriaus, Melania Trump tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos ir Ukrainos pareigūnais, kad būtų surengta humanitarinė misija Oleškuose – Rusijos okupuotame mieste Ukrainos pietuose, Chersono srityje.
Baltieji rūmai spalio 23 dieną paskelbė, kad abi kariaujančios šalys susitarė laikinai nutraukti karo veiksmus, pristatyti humanitarinę pagalbą ir saugiu koridoriumi evakuoti civilius. JAV prezidento administracijos teigimu, pirmoji ponia ir jos atstovas su Rusijos bei Ukrainos vadovybe tiesiogiai derino susitarimo tikslus, terminus ir technines procedūras, o Melania Trump atliko „išskirtinės tarpininkės“ vaidmenį.
Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis ir pagrindinis šios operacijos derybininkas Dmytro Lubinecas patvirtino, kad Melanios Trump koordinuotos derybos truko kelias savaites. Pagal suderintą planą pirmiausia turėjo būti išminuoti keliai, tuomet pristatyta pagalba ir tik po to pradėta gyventojų evakuacija.
Ugnies nutraukimą Chersono kryptimi patvirtino ir Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova patvirtino susitarimą dėl humanitarinės misijos bei saugaus išvykimo to pageidaujantiems civiliams. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas padėkojo Melaniai Trump ir nurodė, kad operaciją buvo aptarę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei Donaldas Trumpas.
Ši iniciatyva pratęsė ankstesnes pirmosios ponios pastangas grąžinti dėl karo nuo šeimų atskirtus vaikus. Baltųjų rūmų duomenimis, per šešias ankstesnes šeimų suvienijimo operacijas buvo padėta 34 vaikams.
Šešių dienų paliaubos leido atgabenti paramą ir evakuoti civilius
Paliaubas iš pradžių planuota pradėti spalio 29-ąją, tačiau jos įsigaliojo dviem dienomis anksčiau ir buvo išplėstos už Oleškų ribų, kad humanitarinės kolonos galėtų saugiai judėti. Spalio 28 dieną Lubinecas ir Lantratova pranešė, kad per pirmąsias 30 valandų nė viena pusė neužfiksavo susitarimo pažeidimų.
Prieš Rusijos pradėtą karą Oleškuose gyveno apie 24 tūkst. žmonių, o prieš humanitarinę operaciją mieste buvo likę maždaug 1,7–2 tūkst. gyventojų, daugiausia pagyvenusių žmonių. Tarp jų buvo apie 50 vaikų. Mieste trūko maisto, vaistų ir švaraus vandens, keliai buvo užminuoti, o sunaikinus Kachovkos užtvanką buvo užtvindyta apie 90 proc. jo teritorijos.
Spalio 30 dieną į Oleškus atvyko 25 autobusų, greitosios pagalbos automobilių ir sunkvežimių kolona, atgabenusi maisto bei vaistų. Melania Trump paskelbė, kad kolona galėjo saugiai išgabenti daugiau kaip 750 žmonių, tačiau nei Rusija, nei Ukraina tikslaus išvykusiųjų skaičiaus nepaskelbė.
Gyventojams buvo leista rinktis: vykti į Ukrainos arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją ar pasilikti mieste. Į Ukrainos kontroliuojamas vietoves vykstantys žmonės buvo vežami aplinkiniu maršrutu per Rusijos miestą Anapą ir Baltarusiją.
Šešių dienų vietinės paliaubos turėjo galioti iki lapkričio 1 dienos vakaro. Kovos kitose Ukrainos vietose nesustojo, todėl susitarimas nebuvo visuotinis ugnies nutraukimas.
Apžvalgininkas žmoniškumą priešpriešino asmeninės šlovės siekiui
„The Telegraph“ apžvalgininkas Melanios Trump veiklą priešpriešino jos vyro ir JAV gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho karingai retorikai bei karinės jėgos demonstravimui. Autoriaus vertinimu, pirmoji ponia tuo metu tyliai vykdė humanitarinę diplomatiją, kuri atvedė Rusiją ir Ukrainą prie derybų stalo.
Komentare pripažįstama, kad susitarimas buvo ribotas ir susijęs su rizika, tačiau jis vadinamas reikšmingu humanitariniu pasiekimu. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas taip pat pasveikino susitarimą ir išreiškė viltį, kad jis taps žingsniu visiškų bei besąlyginių paliaubų link.
Misija sulaukė ir abejonių. Melania Trump žadėjo „nešališką“ JAV žiniasklaidos stebėjimą, tačiau operaciją lydėjo keturi konservatyvaus ir su Donaldu Trumpu glaudžiai siejamo kanalo „Newsmax“ žurnalistai. Dėl to Ukrainoje kilo klausimų, ar Rusija nebandys išnaudoti misijos propagandai.
Nepaisydamas šių rizikų, apžvalgininkas teigia, kad kalbant apie galimą Nobelio taikos premijos nominaciją dėmesio labiau nusipelno Melania Trump. Jo vertinimu, būtų ironiška, jei Osle būtų svarstoma jos kandidatūra, nors būtent Donaldas Trumpas viešai neslėpė noro gauti šį apdovanojimą. Autorius daro išvadą, kad pirmosios ponios pasiekimas galėtų tapti pamoka prezidentui: taika turėtų būti siejama su žmoniškumu, o ne asmeninės šlovės troškimu.
