Naujieji Rusijos reaktyviniai dronai „Geran-5“ pavieniais atvejais manevruodami jau pasiekė iki 1 000 km/val. greitį, spalio 29 dieną pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų plėtros klausimais Serhijus „Flash“ Beskrestnovas. Jis taip pat perspėjo, kad dirbtiniu intelektu aprūpinti aparatai ateityje galėtų be operatorių savarankiškai atpažinti ir pulti traukinius, sandėlius bei transporto priemones.
Nauji varikliai smarkiai padidino dronų greitį
Ankstesniu Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, įprastas „Geran-5“ greitis siekė 450–600 km/val., skrydžio nuotolis – iki 950 kilometrų, o kovinė galvutė svėrė apie 90 kilogramų. S. Beskrestnovo pateikti duomenys apie pavienius skrydžius iki 1 000 km/val. rodo, kad Maskva toliau tobulina reaktyvinius variklius ir kitas bepiločių orlaivių sistemas.
Pasak patarėjo, geriausi Rusijos specialistai telkiami Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje – svarbiame „Geran“, „Shahed“ kopijų ir „Gerbera“ dronų gamybos centre Rusijoje. Mažiausiai penki šalies konstruktorių biurai dirba su raketomis ir dronais, o pigesnių reaktyvinių raketų planuojama pagaminti dešimtis tūkstančių per metus.
Ukrainos prezidentūra nurodė, kad jau egzistuoja penkios „Geran“ modifikacijos. Rusija taip pat didina raketų „Banderol“, „Filin“ ir „Dan-T“ gamybą.
S. Beskrestnovo vertinimu, Rusija per mėnesį pagamina iki 3 000 reaktyvinių „Shahed“ tipo dronų. Atskirai minima maždaug 700 „Geran-5“ aparatų gamybos apimtis.
Patarėjas teigė, kad Maskva prieš žiemą mėgina sukaupti šių sistemų ir rengiasi smūgiams vakarų Ukrainai bei kitoms nuo fronto nutolusioms teritorijoms. Vis dėlto ukrainiečių specialistų ant perimtų dronų aptinkamos pagaminimo datos rodo, kad dalis aparatų panaudojami vos po savaitės nuo pagaminimo. Tai leidžia manyti, kad didelės ilgalaikės atsargos dar nesukauptos.
Dirbtinis intelektas leistų atakuoti be operatorių
S. Beskrestnovas perspėjo, kad dirbtiniu intelektu aprūpinti dronai galėtų patys atpažinti numatytus objektus ir juos pulti. Jo teigimu, tūkstančio tokių aparatų spiečiui nereikėtų operatorių: dronai savarankiškai ieškotų traukinių, sandėlių ar transporto priemonių.
Ukrainos specialistai Rusijos dronuose aptinka Kinijoje pagamintus variklius, antenas, modemus, kameras ir kitus jų veikimui svarbius komponentus. S. Beskrestnovas tvirtino, kad Kinijos inžinieriai neapsiriboja dalių tiekimu ir pagal Rusijos užduotis kuria kai kuriuos techninius sprendimus, įskaitant valdymo modulius.
Ukrainos prezidentūros surengtame pristatyme žurnalistams buvo parodytos „Geran-4“, „Geran-5“, balistinės raketos „Iskander-M“, sparnuotųjų raketų „Kalibr“ bei Ch-101 ir kitų sistemų dalys. Beveik visa demonstruota elektronika buvo užsienietiška, o didžiausia jos dalis – kiniška.
Ukrainos prezidento patarėjas Vladyslavas Vlasiukas pranešė, kad naujos Kinijos eksporto licencijavimo taisyklės, taikomos elektronikai ir reaktyviniams varikliams, įsigalios lapkričio 18 dieną. Tačiau, anot jo, tiesioginis tiekimas Rusijai tebevyksta.
Dronų gamybos mastas Ukrainai kelia ir ekonominę problemą. S. Beskrestnovo teigimu, įprastas „Shahed“ kainuoja apie 130 tūkst. JAV dolerių, o jam numušti naudojama raketa – nuo 300 iki 500 tūkst. dolerių. Todėl Ukrainai reikia pigesnių reaktyvinių perėmėjų ir zenitinių raketų.
Dnipro stotyje prasiveržęs dronas pražudė 14 žmonių
Naujų reaktyvinių dronų keliamą pavojų tą pačią spalio 29 dieną parodė smūgis Ukrainos Dnipro miesto pagrindinei geležinkelio stočiai. Rusijos dronas pataikė į peroną, prie kurio stovėjo maršruto Dnipro–Zaporižia traukinys Nr. 866.
Naujausiais tos dienos duomenimis, žuvo 14 žmonių ir dar 14 buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų buvo vienuolikmetis, o kelių ligonių būklė buvo sunki arba kritinė.
Ukrainos oro pajėgos pranešė numušusios tris iš keturių į Dnipropetrovsko sritį skriejusių dronų. Ketvirtasis prasiveržė pro oro gynybą ir pataikė į stotį.
Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznycia“ nurodė, kad oro pavojus buvo paskelbtas iš anksto. Likus maždaug dešimčiai minučių iki smūgio traukinyje paraginta evakuotis, o įgula patikrino vagonus, tačiau dalis žmonių liko perone.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo tarptautinių veiksmų ir pabrėžė, kad sankcijos Maskvai bei jos karo pramonei negali būti švelninamos, kol Rusijos karas tęsiasi. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad smūgiu civiliams Rusija renkasi eskalaciją, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa paragino tarptautinius partnerius didinti spaudimą Maskvai. Rusija ir toliau neigia sąmoningai taikanti į civilius.
