Nepriklausomas Rusijos laikraštis „Novaja Gazeta“ spalio 30 dieną paskelbė nutraukiantis daugiau kaip tris dešimtmečius trukusią veiklą. Maskvoje veikiančios redakcijos vyriausiasis redaktorius Sergejus Sokolovas pareiškė, kad tokį sprendimą privertė priimti Rusijos valdžios institucijos ir specialiosios tarnybos.
Redakcija išsikraustys ir išjungs serverius
„Novaja Gazeta“ dar ketina išleisti paskutinį laikraščio numerį, o lapkričio 9 dieną paliks beveik 30 metų naudotas patalpas Maskvos Potapovo skersgatvyje.
„Lapkričio 9-ąją išjungsime šviesą savo namuose, kur gyvenome 30 metų. Išjungsime serverius ir išeisime“, – vaizdo pareiškime sakė S. Sokolovas.
Leidinio vadovybė spalio 19 dieną buvo informuota, kad turės išsikelti iš pastato. Kartu su pranešimu apie iškeldinimą buvo išjungta skaitytojų aukų sistema, iš kurios redakcija gaudavo finansinę paramą.
Redakcijos teigimu, Rusijos valdžia jau anksčiau užblokavo visus jos interneto išteklius, perėmė spaustuvę ir panaikino žiniasklaidos priemonės registraciją. 2026 metų rugsėjį „užsienio agentu“ buvo paskelbta visa redakcija, o į su ja susijusių asmenų sąrašą įrašyta daugiau kaip 100 žurnalistų ir autorių.
Rusijos valdžia paskelbto veiklos nutraukimo iš karto oficialiai nekomentavo.
Žurnalistai baiminosi suėmimų
Spalio 26 dieną S. Sokolovas ir buvęs laikraščio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas susitiko su darbuotojais kaimyninio pastato rūsyje. Susitikimo vieta pasirinkta baiminantis, kad redakcijos patalpose gali būti klausomasi pokalbių.
Per susitikimą nutarta laikraštį uždaryti. Redakcija baiminosi, kad „Novaja Gazeta“ gali būti paskelbta „ekstremistine organizacija“, o jos žurnalistai – suimti.
Spaudimas sustiprėjo ir leidinio vadovams bei darbuotojams. Spalio 15 dieną po kratos namuose S. Sokolovas buvo nuvežtas apklausti. Rusijos pareigūnai kratą siejo su jo kolegos Olego Roldugino baudžiamąja byla.
„Novaja Gazeta“ žurnalistas O. Rolduginas buvo sulaikytas 2026 metų balandį ir apkaltintas neteisėta prieiga prie kompiuterinės informacijos.
Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį „Novaja Gazeta“ sumažino leidybos apimtį Rusijoje. Tais pačiais metais šalies institucijos panaikino laikraščio žiniasklaidos licenciją.
2022 metų kovą dalis iš Rusijos pasitraukusių darbuotojų Latvijoje įsteigė atskirą leidinį „Novaya Gazeta Europe“. Spalio 30 dieną paskelbtas uždarymas susijęs su Maskvoje veikiančia redakcija, o ne Latvijoje įkurtu leidiniu.
Jungtinės Tautos uždarymą vadina triuškinamu smūgiu
Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türk’as pareiškė esąs labai susirūpinęs ir nuliūdęs. Jis „Novaja Gazeta“ uždarymą pavadino dar vienu triuškinamu smūgiu likusiai nepriklausomai Rusijos žiniasklaidai.
V. Türk’as pabrėžė, kad spaudimas nepriklausomai žurnalistikai smarkiai sustiprėjo po plataus masto invazijos į Ukrainą: priimami vis griežtesni įstatymai, stiprinama valstybės kontrolė ir persekiojami žurnalistai.
„Novaja Gazeta“ buvo įkurta 1993 metais. Prie jos atsiradimo prisidėjo buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, skyręs dalį lėšų, gautų kartu su 1990 metų Nobelio taikos premija.
Atsisveikindama redakcija priminė šešis nužudytus savo žurnalistus ir bendradarbius: Igorį Domnikovą, Jurijų Ščekočichiną, Aną Politkovskają, Stanislavą Markelovą, Anastasiją Baburovą ir Nataliją Estemirovą.
Ilgametis laikraščio vadovas D. Muratovas 2021 metais Nobelio taikos premiją pasidalijo su Filipinų žurnaliste Maria Ressa. Premija jiems skirta už pastangas ginti saviraiškos laisvę.
