Ūkininkai kelia klausimus dėl paramos teisingumo ir Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai

Spalio 15 d. 11.30 val. Seime žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pristatys beveik 20 mln. eurų paramą ūkininkams dėl pabrangusių degalų ir trąšų bei informaciją apie 320 mln. eurų tiesioginių išmokų mokėjimą.

Apie spaudos konferenciją sužinoję Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos bei Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos atstovai nusprendė taip pat atvykti ir tiesiogiai užduoti ministrui ūkininkams svarbius klausimus.

Ūkininkams kyla paprastas klausimas – kodėl vieniems numatytos kompensacijos, o kiti paliekami be pagalbos?

Ypač skaudi padėtis regionuose, kuriuose vyrauja nederlingos žemės, pievos ir galvijų ganyklos. Pagal ministro pristatytą paramos modelį už šias ganyklas ūkininkai negaus nė cento.

Nors galvijai ganosi pievose, pašarai žiemai patys nepasigamina. Žolę reikia šienauti, presuoti, vežti, o tam būtina technika ir degalai. Prie dabartinių kuro kainų ši ir taip sunkiai atsiperkanti veikla daugeliui ūkių tampa nuostolinga. Todėl tokiems ūkininkams šiandien svarbus kiekvienas euras.

Kodėl valstybė, skirdama beveik 20 mln. eurų kompensacijoms dėl pabrangusių degalų, pamiršta tuos, kuriems ūkininkauti sunkiausia? Juk degalai brangsta visiems, o ne tik pasirinktiems ūkiams.

Ūkininkai neprašo atimti paramos iš kitų. Jie prašo paprasto dalyko – kad pagalba būtų teisinga ir pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Nerimą kelia ir Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.

Iki pirmininkavimo pradžios liko vos 2,5 mėnesio. Lietuvai tokia galimybė tenka pirmą kartą po 14 metų, o Europoje jau vyksta diskusijos dėl būsimos žemės ūkio politikos, paramos ir ūkių ateities.

Jaunųjų ūkininkų organizacija dar liepos 23 d. prašė susitikimo su ministru, tačiau per beveik tris mėnesius taip ir nepavyko susėsti prie bendro stalo ir aptarti svarbiausių klausimų.

Jeigu ministras nori atstovauti Lietuvos ūkininkams Europoje, pirmiausia turi išgirsti pačius Lietuvos ūkininkus.

Organizacijų nuomone, laiko pažadams nebeliko. Ministras turi pradėti realiai dirbti su ūkininkų atstovais, o jeigu nesugeba užtikrinti bendro darbo, turi būti keliamas klausimas, kas galėtų prisiimti šią atsakomybę.

Į spaudos konferenciją ketina atvykti:

  1. Dr. Arūnas Svitojus – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas.
  2. Dr. Paulius Astrauskas – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas.
  3. Danutė Karalevičienė – Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė.
  4. Eglė Markevičiūtė – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovė.
  5. Jonas Ivanauskas – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos tarybos narys.

Ūkininkams reikia ne gražių kalbų apie milijonus, o teisingos paramos, aiškių sprendimų ir ministro, kuris girdėtų ne tik stambiuosius, bet ir regionuose dirbančius šeimos ūkius.