Visvaldas Matijošaitis spalio 2 dieną paskelbtame komentare sukritikavo Kauno šilumos kainas. Jo skaičiavimu, Kauno kogeneracinė jėgainė šilumą bendrovei „Kauno energija“ parduoda 84 proc. brangiau, nei Vilnius ją perka iš analogiškos Vilniaus kogeneracinės jėgainės.
Kainų skirtumą lemia ir nevienodas reguliavimas
Matijošaitis pripažino „Kauno energijos“ investicijas ir gamtinių išteklių brangimą pasaulyje, tačiau teigė esąs nepatenkintas šilumos kainomis. Pasak jo, pati bendrovė pasigamina maždaug trečdalį miestui reikalingos šilumos, o kitą dalį perka iš nepriklausomų gamintojų, todėl svarbi tampa jų aukcionuose siūloma kaina.
Viena pagrindinių nepriklausomų tiekėjų yra nuo 2020 metų veikianti Kauno kogeneracinė jėgainė. Ji šilumą per BALTPOOL aukcionus parduoda vieninteliam Kauno centralizuotos šilumos sistemos operatoriui „Kauno energijai“. 2025 metais šioje sistemoje veikė dešimt energijos gamybos įmonių, iš kurių devynios buvo nepriklausomos.
Matijošaičio teigimu, sureguliavus šios jėgainės parduodamos šilumos kainą kauniečiai galėtų už šilumą mokėti gerokai mažiau. Jis kėlė klausimą, kodėl analogiškos Kauno ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės šilumą parduoda taip skirtingai.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Vilniaus kogeneracinę jėgainę oficialiai priskiria reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, o Kauno kogeneracinę jėgainę – nereguliuojamiems. Tai yra esminis jų kainodaros skirtumas.
Pagal tarybos taisykles privaloma šilumos gamybos kainodara penkeriems metams taikoma, kai gamintojas arba susijusių gamintojų grupė vienoje sistemoje pagamina daugiau kaip trečdalį metinio šilumos kiekio ir viršija paskelbtą palyginamąjį pajamų lygį. Pačios Kauno kogeneracinės jėgainės 2025 metų ataskaitoje nurodyta, kad ji pagamina apie 33 proc. viso Kauno šilumos poreikio ir per metus veikia ne trumpiau kaip 8 tūkst. valandų.
Jėgainės pelnas išaugo iki 28,4 mln. eurų
Kauno kogeneracinės jėgainės oficialiame metiniame pranešime nurodyta, kad 2025 metais jos grynasis pelnas siekė 28,4 mln. eurų – 7,3 proc. daugiau nei 2024 metais, kai buvo uždirbta 26,4 mln. eurų.
Jėgainės pajamos pernai sudarė 55,4 mln. eurų. Iš jų 12,3 mln. eurų gauta už šiluminę energiją, o šios pajamos per metus padidėjo 5,7 proc.
Parduotos šilumos kiekis augo 3,8 proc. – nuo 409,7 iki 425,4 GWh. Bendrovė šį augimą siejo su sėkmingu dalyvavimu Kauno šilumos aukcionuose, ypač šiltuoju metų laiku.
Matijošaitis pasiūlė reguliuoti pelną, kurį gali uždirbti atliekų deginimo įmonės. Jis taip pat klausė, ar tokios kogeneracinės jėgainės Lietuvoje buvo statomos pigesnei šilumai užtikrinti, ar jų savininkų pelnui didinti.
Kauno kogeneracinės jėgainės akcijas valdo dvi bendrovės: 51 proc. priklauso „Ignitis grupei“, o 49 proc. – „Gren Lietuvai“.
Galutinė spalio kaina beveik nepakito
Naujausiais „Kauno energijos“ duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį bendrovės nuosavuose šaltiniuose pagaminta 40 proc. į tinklą patiektos šilumos. Iš dešimties nepriklausomų gamintojų nupirkta 574 tūkst. MWh, arba 60 proc. viso kiekio.
Dėl šaltesnių orų per pirmąjį pusmetį į tinklą patiekta 950,6 tūkst. MWh šilumos – 23 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu. Rezerviniuose įrenginiuose gamtinių dujų sunaudota tris kartus daugiau.
2026 metų spalį galutinė „Kauno energijos“ šilumos kaina Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke nustatyta 7,24 cento už kWh be PVM. Ji yra 0,01 cento mažesnė nei 2025 metų spalį, o karšto vandens kaina sumažinta 2 proc.
„Kauno energija“ nurodė, kad augančias biokuro ir perkamos šilumos kainas padėjo amortizuoti efektyvesnė veikla, atnaujinta infrastruktūra ir daugiau kaip 126 tūkst. centralizuotos šilumos vartotojų. Per pirmąjį 2026 metų pusmetį į infrastruktūrą investuota 8,7 mln. eurų.
Pirminiame Matijošaičio komentare nepateiktas Kauno ar Vilniaus kogeneracinių jėgainių, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, „Ignitis grupės“ arba „Gren Lietuvos“ atsakymas į jo nurodytą 84 proc. kainų skirtumą.
