Rusijos dronai spalio 1–2 dienomis mažiausiai keturis kartus smogė Pietiniam tiltui Ukrainos sostinėje Kyjive. JAV analitinis centras Karo studijų institutas (ISW) šias atakas laiko Rusijos kampanijos, kuria siekiama trikdyti žmonių ir prekių judėjimą, kenkti Ukrainos ekonomikai ir apsunkinti kasdienį sostinės gyventojų gyvenimą, dalimi.
Pakartotiniai smūgiai apgadino tilto konstrukcijas
Per pirmąją spalio 1-osios ataką du dronai smogė netoli Pietinio tilto atramų. Tai buvo pirmas kartas nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, kai jos dronai taikėsi į vieną iš Kyjivo tiltų.
Po pirmųjų smūgių eismas tiltu buvo sustabdytas. Specialistai nenustatė kritinių konstrukcijos pažeidimų, todėl automobiliams ir antžeminiam viešajam transportui laikinai vėl leista važiuoti.
Tačiau vėliau Rusija smogė dar kartą. Buvo apgadinta tilto atrama, kelio danga, apsauginis atitvaras ir betoninė konstrukcija, sauganti metropoliteno liniją. Metro bėgiuose teko išjungti elektros tiekimą.
Apie ketvirtą smūgį Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė spalio 2 d. apie 5 val. ryto. Tą rytą Pietinis tiltas jau buvo visiškai uždarytas abiem kryptimis.
Eismo ribojimai tuo pat metu galiojo ir dar dviejuose iš šešių Kyjivo automobilių tiltų. Ant Metro tilto viena eismo juosta buvo uždaryta važiuojant iš kairiojo į dešinįjį Dnipro krantą, o Patono tiltu neleista vykti priešinga kryptimi. Visiškas arba dalinis trijų tiltų uždarymas sukėlė dideles spūstis ir sutrikdė susisiekimą tarp abiejų Ukrainos sostinės dalių.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai nurodė, kad smūgiais siekiama sutrikdyti eismą ir pakartotinai atakuojant tą pačią vietą kaupti konstrukcinę žalą.
Analitikai nenustatė, koks užtaisas buvo panaudotas
Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas, žinomas šaukiniu „Flešas“, rugsėjo 30 d. paskelbė, kad Rusija reaktyviniame drone pirmą kartą panaudojo specialų kumuliacinį-pjaunamąjį KRSN užtaisą.
Pasak S. Beskrestnovo, šį užtaisą sudaro 40 kilogramų pagrindinė kovinė galvutė ir keturi papildomi smogiamieji moduliai. Jis esą sukurtas aukštosios įtampos elektros linijų atramoms ir plieninėms tiltų konstrukcijoms naikinti.
Kumuliaciniai užtaisai sutelkia sprogimo energiją, todėl gali veiksmingiau pramušti grūdintą plieną ir betoną bei padaryti daugiau žalos tiltams, įtvirtinimams, šarvuotajai technikai ir elektros perdavimo atramoms.
Vis dėlto ISW pabrėžė, kad kol kas nenustatyta, kokio tipo kovinė galvutė iš tiesų buvo panaudota smūgiams į Pietinį tiltą. Vieni Rusijos kariniai tinklaraštininkai tvirtino, kad į tiltą pataikė dronas „Geran“ su kumuliacine galvute, kiti skelbė, jog naujasis užtaisas buvo panaudotas prieš elektros linijas.
ISW vertinimu, modifikuoti dronai gali tiksliai atakuoti pažeidžiamas konstrukcijų vietas. Tačiau norint smarkiai apgadinti sutvirtintą Pietinį tiltą, reikėtų per trumpą laiką pakartotinai ir tiksliai smogti į tas pačias vietas.
V. Zelenskis skelbia apie panaikintus smūgių apribojimus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis Ukrainos žvalgybos perimtais Kremliaus pareigūnų pokalbiais, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjį nurodė nebesilaikyti ankstesnių smūgių apribojimų.
„Dabar jokių taisyklių nebėra“, – V. Putino nurodymą apibūdino V. Zelenskis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigė, kad Rusijos pajėgos smogia mokykloms ar ligoninėms. Tačiau spalio 1 d. Rusijos dronas pataikė į Kyjivo mokyklą. Vaikai ir darbuotojai tuo metu buvo slėptuvėje, kovinė galvutė nesprogo, todėl žmonės nenukentėjo.
Britų laikraščio „Financial Times“ patvirtintuose atakos vietos vaizduose buvo matyti drono nuolaužos su Rusijos gamintojų žymomis ir rusiškais rankraštiniais užrašais. Dalis detalių buvo pagaminta Rusijoje 2026 m. liepą, o kitos buvo vakarietiškos kilmės.
