VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ inicijuoja Vilniaus klimato judėjimą, siekdama sujungti verslą, miestą, mokslą ir bendruomenę, kad tvarumo planai taptų apčiuopiamais pokyčiais sostinėje.
Verslo forume, subūrusiame daugiau nei 50 verslo atstovų, tvarumo profesionalų ir ekspertų, buvo diskutuojama apie klimato iššūkius miestams, verslo vaidmenį juos sprendžiant ir tai, kaip klimato ambicijas paversti konkrečiais sprendimais Vilniuje.
Renginio metu priminta, kad Vilniuje net apie 60 proc. teritorijos sudaro žaliosios erdvės, iš kurių maždaug 35 proc. – miškai, sudarantys palankias sąlygas ekosistemoms klestėti.
„Tikslas – kad po kelerių metų galėtume parodyti konkrečius sprendimus ir Vilniaus vietas, kurios pasikeitė todėl, kad kažkas nusprendė to imtis šiandien“, – kalboje teigė VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ direktorė Agnė Eigminienė. Ji pabrėžė būtinybę suvienyti skirtingų miesto veikėjų jėgas, ypač verslo, kuris valdo didelę dalį miesto gyvenimo aspektų – nuo pastatų ir transporto iki energijos vartojimo ir technologijų kūrimo.
Vilniaus klimato judėjimas veiks kaip praktinė bendradarbiavimo platforma, kurioje verslai galės dalytis patirtimi, gauti ekspertinių žinių ir prisidėti prie konkrečių klimato sprendimų mieste. Judėjimas taip pat sieks sujungti idėjų turinčius asmenis su galinčiais suteikti žinių, išteklių ar galimybių jas įgyvendinti.
„Vilniaus klimato judėjimo stiprybė bus ne vien sutelktas finansavimas. Ne mažiau svarbu sukurti bendruomenę, kuri padėtų greičiau pereiti nuo kalbų prie veiksmų“, – komentavo VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ projektų vadovė Ramunė Gvozdaitė. Ji pridūrė, kad klimato kaitos kontekste brangiausiai kainuoja ne pirmasis bandymas ar klaida, o delsimas.
Projektas „NeŠYLAM“ kasmet sulaukia daugiau nei 50 paraiškų, kas rodo, jog idėjų nestokojama, tačiau trūksta galimybių jas išbandyti. Vilniaus klimato judėjimo tikslas – sujungti norinčius veikti su galinčiais padėti šioms idėjoms tapti realiais sprendimais, pradedant nuo konkrečių, šiandien įgyvendinamų sprendimų ir auginti gebėjimą ateityje imtis didesnių pokyčių.
Visas Vilniaus klimato judėjimo narystės mokestis bus skiriamas Klimato fondui, iš kurio bus finansuojami Klimato fondui skirtame konkurse „NeŠYLAM“ nugalėję, klimatui palankūs projektai, derinantys edukaciją ir realų rezultatą.
Prie judėjimo kviečiamos jungtis įvairaus dydžio ir sektorių įmonės, norinčios prisidėti prie klimato sprendimų Vilniuje – finansavimu, ekspertinėmis žiniomis, patirtimi ar kitais ištekliais. Dėl prisijungimo ir bendradarbiavimo galimybių verslai kviečiami kreiptis į VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“.
Verslo forume taip pat aptarti platesni klimato kaitos ir tvarumo iššūkiai. Apie klimatologinę realybę ir jos poveikį miestams kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas prof. dr. Egidijus Rimkus. Lietuvos banko valdybos patarėjas dr. Tomas Garbaravičius aptarė Lietuvos finansų sektoriaus indėlį į žaliąją transformaciją, o „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška pasidalino patirtimi taikant tvarumo modelius Lietuvoje. Apie tvarumo tikslų ir verslo pelningumo suderinimą diskutavo „Baldai1“ įkūrėjas ir direktorius Pijus Makarevičius, „IKI“ tvarumo vadovas Vilius Jorudas ir „MC Mobility Consultants“ vyr. tyrėja, Vilniaus universiteto dėstytoja bei „Living Portfolios“ įkūrėja dr. Ulijona Kaklauskaitė.
