Europos musulmonų lyga spalio 3–4 dienomis paskelbtame pareiškime išreiškė susirūpinimą dėl dviejų prieš musulmonų bendruomenę ir jos religinius simbolius nukreiptų incidentų Vilniuje ir Kaune.
Policija pradėjo du ikiteisminius tyrimus
Vilniaus Etmonų gatvėje rugsėjo 13 dieną viešai galimai buvo deginamas Koranas – pagrindinė islamo religinė knyga. Policija dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl chuliganizmo.
Kitas incidentas įvyko rugsėjo 11 dieną prie Ramybės parke esančios Kauno mečetės. Per penktadienio pamaldas ten atvykę baikeriai demonstravo kiaulės galvą, garsiai leido muziką ir triukšmavo motociklais.
Dėl šios akcijos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už kurstymą prieš žmonių grupę ir trukdymą atlikti religines apeigas.
Kauno regiono baikerių klubų sekretorius Linas Pečiukaitis neigė, kad akcija buvo sąmoningai kurstoma neapykanta. Jo teigimu, taip siekta atkreipti dėmesį į, baikerių vertinimu, daromus tvarkos pažeidimus.
VSD perspėjo apie padidėjusią smurto riziką
Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD), atsakingas už grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, nurodė, kad per kelis mėnesius šalies informacinėje erdvėje padaugėjo neapykantos kurstymo prieš musulmonų bendruomenę atvejų.
Departamento vertinimu, artimiausiu metu Lietuvoje bus padidėjusi smurtinių nusikalstamų veikų prieš musulmonų bendruomenės narius arba jos objektus rizika. VSD dėl incidentų pateikė žvalgybos informaciją sprendimų priėmėjams ir bendradarbiauja su teisėsauga.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 30 dieną pareiškė, kad per trumpą laiką pasikartoję incidentai gali būti ne atsitiktiniai emocijų proveržiai, o užsakytos akcijos. Jis neatmetė, kad už jų galėtų slypėti į rytus nuo Lietuvos esančių valstybių veikla, tačiau konkrečių galimų užsakovų neįvardijo.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad migracijos problemas reikia spręsti tiesiogiai, o ne tokiais veiksmais kaip kiaulės galvos demonstravimas.
Lyga ragina diskusijų nepaversti neapykantos įrankiu
Europos musulmonų lyga palankiai įvertino Lietuvos institucijų reakciją, ypač VSD perspėjimą ir prezidento išsakytą galimos koordinuotos veiklos versiją.
„Kai institucijos imasi veiksmų religinei laisvei ginti, jos gina ne tik vieną bendruomenę, bet ir visos visuomenės pagrindines vertybes“, – pareiškė lygos pirmininkas Alfredo Maiolese (Alfredas Majolesė).
Organizacija pabrėžė, kad kova su islamofobija neturi riboti demokratinėse valstybėse priimtinų diskusijų. Tačiau, jos teigimu, imigracijos, integracijos ir saugumo klausimai neturėtų būti naudojami bauginimui, žeminimui ar neapykantai.
2010 metais Italijoje įkurta nevyriausybinė Europos musulmonų lyga siekia skatinti tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą bei padėti užkirsti kelią religiniams konfliktams.
Spalio 3 dieną Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje keli šimtai žmonių protestavo prieš, organizatorių žodžiais, „masinę imigraciją“. Kitoje Gedimino prospekto pusėje daugiau kaip šimtas žmonių dalyvavo kontrproteste.
Migracijos departamento rugsėjo duomenimis, leidimus gyventi Lietuvoje turėjo 226 999 užsieniečiai. Daugiausia jų buvo Ukrainos – 80,3 tūkst., Baltarusijos – 47,8 tūkst., Rusijos – 13,2 tūkst., Uzbekistano – 12,6 tūkst. ir Indijos – 9,4 tūkst. piliečiai.
