JAV valstybės sekretorius Marco Rubio spalio 5 dieną lankosi Islandijos sostinėje Reikjavike, kur su šalies pareigūnais aptars ekonominį ir saugumo bendradarbiavimą. Vizitas vyksta Vašingtonui plečiant karinę veiklą Grenlandijoje ir siekiant sustiprinti savo pozicijas Arktyje.
Reikjavike aptars gynybą, Arktį ir prekybą
M. Rubio į Islandiją atvyko šalies užsienio reikalų ministrės Þorgerður Katrín Gunnarsdóttir kvietimu. Ministrė šį kvietimą pakartojo rugsėjį Niujorke, o Islandijos pareigūnai svarbiausiomis derybų temomis įvardijo gynybą, Arkties saugumą ir prekybą.
Tai pirmasis JAV valstybės sekretoriaus vizitas Islandijoje nuo 2021 metų, kai šalyje lankėsi tuometis departamento vadovas Antony Blinkenas.
Islandija dėl savo padėties Šiaurės Atlante yra strategiškai svarbi Vašingtonui, siekiančiam kontroliuoti prieigą prie Arkties ir riboti didėjančią Rusijos bei Kinijos įtaką regione.
Nuo nepriklausomybės paskelbimo 1944 metais Islandija neturi nuolatinės kariuomenės. Šalies gynyba grindžiama naryste NATO ir 1951 metais pasirašytu dvišaliu susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis.
JAV pajėgos Islandijoje nebėra dislokuotos nuolat – jų nuolatinis dislokavimas nutrauktas, o Keflaviko karinė bazė uždaryta 2006 metais.
Naujas paktas plečia JAV veiklą Grenlandijoje
M. Rubio vizitas rengiamas netrukus po to, kai JAV, Danija ir Grenlandija rugsėjo 22 dieną Niujorke pasirašė naują Arkties gynybos ir saugumo susitarimą.
Pagal jį Jungtinėms Valstijoms leista modernizuoti Grenlandijoje veikiančią Pituffiko kosminę bazę, plėsti joje vykdomą veiklą ir steigti dvi papildomas gynybos teritorijas Narsarsuake bei Mestersvige. Praktines šių projektų sąlygas Vašingtonas turės suderinti su Danija ir jos autonomine teritorija Grenlandija.
Paktas taip pat numato galimybę riboti saugumui jautrias investicijas Grenlandijoje, jeigu jas kontroliuotų NATO, Aljanso partnerėms arba Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės ar jų investuotojai.
Susitarimas, regis, užbaigė santykius su Europa temdžiusius JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus nupirkti ar net aneksuoti Grenlandiją. Vis dėlto spalio 4 dieną D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė dirbtinio intelekto sukurtą atvaizdą, kuriame jo veidas iškyla virš Grenlandijos kraštovaizdžio, o šalia įrašyta: „Labas, Grenlandija!“
Trumpo žemėlapis jau buvo sukėlęs Islandijos protestą
Rugsėjo 7 dieną D. Trumpas paskelbė kitą dirbtinio intelekto sukurtą žemėlapį, kuriame JAV vėliava dengė Islandiją, Grenlandiją, Kanadą ir kitas Amerikos žemyno teritorijas.
Islandijos užsienio reikalų ministrė dėl šio įrašo išsikvietė JAV ambasadorių Reikjavike Billy Longą. Islandijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad diplomatui buvo aiškiai pasakyta, jog paskelbtas atvaizdas yra „visiškai netinkamas“.
Islandijos ryšiai su Europa taip pat buvo vertinami rugpjūčio 29 dieną surengtame patariamajame referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą derybų atnaujinimo. Tam nepritarė 118 047 rinkėjai, arba 52,8 proc. balsavusiųjų, o už derybų atnaujinimą pasisakė 105 338 žmonės, arba 47,2 procento.
M. Rubio kelionė po Europą tęsis iki spalio 8 dienos. Po Islandijos jis vyks į Graikijos sostinę Atėnus, kur vadovaus JAV delegacijai strateginiame dialoge su Graikija. Derybose daugiausia dėmesio bus skiriama gynybiniam bendradarbiavimui, regioniniam ir energetiniam saugumui. Kelionę valstybės sekretorius užbaigs Portugalijos sostinėje Lisabonoje.
Prieš vizitą Atėnuose JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto demokratas Gregory Meeksas paprašė M. Rubio paaiškinti pranešimus, esą JAV ambasadorė Graikijoje Kimberly Guilfoyle teigė, kad Vašingtonas galėtų sukelti politinių pokyčių kitose Europos valstybėse. M. Rubio savo ruožtu viešai pavadino ambasadorę itin veiksminga D. Trumpo darbotvarkės gynėja.
